rokas grajauskas

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Diskusijoje buvo aptariama, kaip investuoti išmintingai.

Lietuva siekia dar šiais metais gauti kvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ši organizacija įvardijama, kaip pažangiausiųjų bei turtingiausiųjų šalių klubas. Nenuostabu, kad ir prisijungimas prie organizacijos kasmet pareikalautų papildomų lėšų iš Lietuvos biudžeto. Visgi šalies analitikai teigia, kad tai nedidelė suma palyginant su gaunama nauda. EBPO biudžetas susideda iš dviejų dalių.

Vakar paaiškėjo, kad apie 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių įsigijimą svarsto Latvijos mažmeninės prekybos tinklas „Mego“. Jei šis tinklas apsispręs tikrai įsikurti Lietuvoje, ar pasiūlys mažesnes kainas? Apie „Mego“ ketinimus pranešė BNS naujienų agentūra. Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius naujienų BNS teigė, kad galbūt „Mego“ ketina veikti visame regione, norėtų turėti didesnę rinką ir apsaugoti savo apyvartą. Tiesa, kainomis lietuvių gali ir nelabai nudžiuginti.

 Latvijos mažmeninio prekybos tinklo „Mego“, kuris, BNS šaltinių teigimu, ketina įsigyti 17 „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių Lietuvoje, atėjimas į naują rinką neturės reikšmingos įtakos produktų kainoms, sako ekspertai. Kai kuirie jų abejoja, ar „Mego“ apskritai pavyks įsitvirtinti Lietuvoje, kur yra didžiulė konkurencija.

Lietuva – lyderė Europoje pagal kylančias kainas. Dažniausiai komentuojant kainų didėjimą analitikai nurodo objektyvias priežastis, kas tai lėmė, tačiau dabar dalinamasi ir pamąstymais, kad verslininkai kainas padidina labiau nei turėtų. Štai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad pasiklausius kai kurių verslininkų susidaro įspūdis, jog didėjantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos visa suma perkeliamos ir į galutinę produkto kainą. O taip būti neturėtų.

Nors lietuviai šiomis dienomis viršija emigracijos rekordus bei nuolat skundžiasi blogu gyvenimu, ir istorikai, ir ekonomistai vienbalsiai tvirtina – geriau nei dabar mūsų tauta dar nėra gyvenusi. Štai taip 1925-aisiais lietuviai laikinojoje sostinėje Kaune šventė septintąsias Lietuvos nepriklausomybės metines. Tiesa, iškilmės tuomet vyko gegužės mėnesį. Nepriklausomybės aušroje tautiečius sveikino tuometis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Ekonomistai mano, kad Jungtinių Valstijų, Azijos bei Europos rinkų akcijų kritimas nepaveiks Lietuvos ekonomikos, nes joje nėra burbulų požymių. Tačiau biržų judesiai gali koreguoti Baltijos šalių biržose kotiruojamų įmonių akcijų kainas. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė sako, kad pasaulinių akcijų rinkų kritimas nedarys neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai. „Manau, toji korekcija yra natūrali ir jos reikėjo tikėtis.

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.