rita karavaitienė

Keičiant darbą, svarbu įvertinti daugybę veiksnių, kurie daro įtaką šiam svarbiam gyvenimo sprendimui. Daugelis žmonių susiduria su klausimu, kada yra geriausias tai padaryti. Naujų karjeros perspektyvų ir asmeninio tobulėjimo poreikis arba nepasitenkinimas esamu darbu gali pastūmėti žengti žingsnį. Sprendimui keisti darbą įtaką gali daryti daug skirtingų faktorių.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Artėjantis šventinis laikotarpis darbdavius verčia žvalgytis naujų darbuotojų, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau pasiūlymų. Štai kai kas gali gauti ir 1,6 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą atskaičius visus mokesčius. Peržvelgus darbo skelbimų portalus, galime surasti ne vieną darbdavį, ieškantį naujų darbuotojų šventiniam laikotarpiui.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.

Pyragas, kalakutas, premija, o gal tryliktas atlyginimas – kokių kalėdinių dovanų šiemet žada darbdaviai? Apklausa rodo, kad finansinio priedo tikisi keturi iš dešimties darbuotojų, nors pernai premijomis pavaldinius lepino mažiau nei trečdalis įmonių. Išaugus kainoms ir išlaidoms, šį kartą darbuotojai tikisi ir didesnių premijų, vidutiniškai į rankas pageidautų gauti per 300 eurų. Tiesa, kur kas dažniau nei pinigais darbdaviai pavaldinius apdalija dovanėlėmis, kurios ne visiems patinka.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusį mėnesį – 5,6 proc., bedarbių padaugėjus 17 tūkst. iki 2,538 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Panašus nedarbo augimas buvo matomas ir Lietuvoje – registruotas nedarbas spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, ir tendencija sunkiai keičiasi. Dabar, „Sodros“ skaičiavimais, moterys vidutiniškai uždirba dviem šimtais eurų mažiau už vyrus. Tam specialistai randa ir objektyvių priežasčių, tačiau neatmetama, kad ir pasenęs požiūris, esą moters vieta prie puodų ir vaikų, prie to prisideda.

Lietuvoje ne tik mažėja darbo pasiūlymų, bet ir didėja nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbų užmokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, traktorininkas gali uždirbti beveik dvigubai daugiau nei pilnu etatu dirbantis mokytojas. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.