rimantas remeika

Mokinių laukia naujovės – atsiras privalomi žinių patikrinimai. Ketvirtokai, aštuntokai ir dešimtokai laikys matematikos ir lietuvių kalbos privalomus testus. Surinkusiems keturis balus arba mažiau mokiniams bus suteikta galimybė taisytis, o štai prastą balą surinkę dešimtokai būtų paliekami kartoti kursą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, šiais patikrinimais siekiama kokybiškiau paruošti mokinius valstybiniams egzaminams.

Lietuvos mokyklose jau mokosi pirmieji iš Ukrainos atvykę vaikai ir jau pradėjo dirbti pirmieji nuo karo siaubo pabėgę ukrainiečiai. Juos priėmę mokyklų direktoriai pasakoja, kad didžioji dalis vaikų atvyko tik su mamomis arba iš viso be tėvų. Yra ir tokių, kurie nuo karo bėga jau antrą kartą. Kai kurių mūsų mokyklų klasėse jau sėdi nuo Vladimiro Putino sukelto karo Ukrainoje pabėgę vaikai. Kol kas jie dar tik apsipranta su nauja aplinka, stengiasi susitaikyti su skaudžia realybe.

Sutrikus elektroninei sistemai nuotoliniu būdu besimokantys aštuntų klasių mokiniai ketvirtadienį negalėjo prisijungti ir atlikti standartizuoto matematikos pasiekimų patikrinimo, todėl testas perkeltas į kitą savaitę. Tokie pasiekimų patikrinimai neturi įtakos mokinių perkėlimui į aukštesnę klasę, bet padeda įvertinti pasiekimus nacionaliniu mastu, suteikia objektyvesnės informacijos apie vaikų mokymosi pasiekimus patiems mokiniams, jų tėvams ir mokytojams.

Prieš savaitę Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje į kontaktinį ugdymą grįžo 593 pradinukai. Pirmadienį prie jų prisijungė dar 39 moksleiviai. Progimnazijos direktorius džiaugiasi, jog virusas įstaigos viduje neišplito, bei mato potencialą pilotinį projektą plėsti ir į kitas šalies mokyklas. Tik tam, jo nuomone, dar reikėtų papildomai pasiruošti. Nuo šio pirmadienio iš 35 progimnazijos pradinių klasių 34 jau mokosi kontaktiniu būdu.

Penktadienį Vyriausybė sutarė atnaujinti kontaktinį ugdymą vienoje mokykloje ir profilaktiškai dėl koronaviruso tirti šeimas bei darbuotojus. Tokia eksperimentine mokykla taps Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, pirmieji pradinukai į klases mokykloje turėtų grįžti iš karto po atostogų – vasario 22-ąją.

Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad ES struktūrinių fondų parama sveikatos apsaugai yra ilgalaikė ir svarbi kiekvieno žmogaus sveikatai investicija. 55 proc. apklaustųjų neabejoja, kad ES parama bus juntama 5 ir daugiau metų. Kiekvienas, apsilankęs sveikatos priežiūros įstaigose akivaizdžiai įsitikina kaip ES fondų parama keičia sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Pirmadienį (gegužės 21 dieną) vykusiame Vyriausybės posėdyje Švietimo ir mokslo ministerijos buvo siūloma nustatyti mažesnį valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika prieštarauja šiam siūlymui, argumentuodamas, kad investavę jau didelę pinigų sumą į pagrindines studentų medikų studijas turime sukurti, kuo didesnę pridėtinę vertę mūsų šaliai.

Lietuvos pacientams atsiveria galimybės saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau laisvę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis be sienų   garantuojanti pacientų teisių direktyva – tai išbandymas tiek sveikatos politikams, tiek pačioms gydymo įstaigoms. Todėl Lietuva jau pradėjo ruoštis Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas  (Direktyvos) įgyvendinimui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama gerinti piliečių informuotumą, parengė ir patalpino interneto svetainėje www.sam.lt gydymo paslaugų įkainių sąvadą. Jame pateikiami duomenys ne tik apie tai, kokios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, bet ir jų bazinės kainos. Sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų sąrašai ir bazinės kainos tvirtinamos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais.