renovacija

Laura ir Jasonas Lamonby-Parkeriai išardę židinį rado keletą paslaptingų laiškų, tačiau kaimynai, regis, nežino, kokiai moteriai jie buvo adresuoti. Savo namus remontuojanti pora liko priblokšta, kai rado paslaptingus laiškus, adresuotus moteriai, kurios, atrodo, niekas nepažįsta. Laura ir Jasonas Lamonby-Parkeriai planuoja visiškai pertvarkyti savo namą Vidnese, Češyro grafystėje – pasatyti priestatą ir atnaujinti visus kambarius.

Lietuvoje pradeda veikti antras daugiabučių namų renovacijai finansuoti skirtas 200 mln. vertės fondas, kurio lėšomis numatoma atnaujinti iki 300 daugiabučių namų. „SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai. Valstybė fondui suteikia 40 mln. EUR paskolą.

Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui paraiškų teikimas prasidės balandį arba gegužę, žada Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Renovuotis šilumos punktus norintys daugiabučiai šiemet išsidalins 20 mln. eurų.   „Kvietimas teikti paraiškas turėtų pasirodyti balandžio arba gegužės mėnesiais“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešė APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Interjero dizainerė vilnietė Medeina Voverė neatpažįstamai atnaujino 44 kv. m butą senos statybos name Žirmūnuose. Mergina dalinasi, su kokiais sunkumais jai teko susidurti, kiek remonto darbams išleido pinigų bei pataria, kur tokio tipo projekte galima sutaupyti.  Medeina pasakoja, kad šis butas priklausė jos močiutei. Mergina pasakoja, kad jos buvo artimos, tad jai senstant stengdavosi kartu praleisti daugiau laiko.

Senų daugiabučių renovacijos tempams lėtėjant, Aplinkos ministras gyventojams nori kelti mokesčius, skirtus namo atnaujinimui. O kam tai nepatiks, iš karto ir siūlo keletą idėjų – senus daugiabučius griauti, o jų vietoje statyti naujus, didesnius namus. O jeigu žmonės namo griauti nenori, turės bent jau leisti statybininkams ant jo pastatyti papildomus aukštus. Anot Simono Gentvilo, žmonėms tai apsimokės – senas namas pasikeis, o žmonės pigiau, o gal ir nemokamai gaus atnaujintus namus.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kovo mėnesį aiškinsis, kas stabdo daugiabučių renovaciją. Aptarti situaciją dėl renovacijos tempų komitetas nutarė anksčiau vasarį.  Vieni parlamentarai sako, kad nebereikia į pastatų apšiltinimą investuoti tiek, kiek anksčiau, nes šiltėja žiemos, kiti teigia, kad griežtesni reikalavimai stabdo žmonių apsisprendimą renovuoti būstą.

Prabėgus dviems mėnesiams po sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, sostinės savivaldybė priėmė sprendimą – namo negriaus, o jį perstatys. Pasak mero Valdo Benkunsko, toks sprendimas būtų pigiausias ir greičiausias, dabar tikisi, kad jam pritars dauguma namo gyventojų. Meras skaičiuoja, kad namo atstatymui reikės daugiau nei milijono eurų, tačiau statybų ekspertai pateikia kiek kitokią sumą.

Šiaulių bankas įsteigė antrą 200 mln. eurų daugiabučių renovacijos fondą „SB modernizavimo fondas 2“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.  Dėl tokios apimties fondo steigimo ir valdymo bankas ir Europos Investicijų bankas (EIB) susitarė vasario 14 dieną – tuomet sutarta pakeisti 2020 metų sutartį dėl daugiabučių renovacijos fondo, Šiaulių bankas įsipareigojo steigti bei valdyti antrą 200 mln. eurų fondą. Bankas derasi su potencialiais naujo fondo investuotojais.

Miesto šurmulys, daugybė žmonių, koncertai bei įvairūs renginiai – tai tikrai skamba smagiai, tačiau net didžiausi vakarėlių lūtai bei ekstravertai žmonės nuo viso šio šurmulio vieną dieną gali pavargti. Būtent toks likimas buvo Adelės ir Pauliaus Dranseikų. Prieš porą metų porelė nusipirko seną, 1940 metų sodybą Vilniaus rajone ir ją savomis rankomis pradėjo naujinti bei iškeitė triukšmingą miesto gyvenimą į ramią kasdienybę paukščiukų ir upės apsuptyje.