rėmuo

„Duokite ko nors nuo rėmens“, – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta vaistininkai. Virškinimo sutrikimai, kai jaučiamas deginimas „po duobute“, riaugėjimas, pilvo skausmai, sustojusio skrandžio pojūtis ar pykinimas, kankina beveik kas antrą Lietuvos gyventoją. Kokia yra šių negalavimų priežastis? Daugelis žmonių mano, kad šie negalavimai praeis savaime, todėl nesistengia ieškoti ligos priežasties.

Skrandis – vienas jautriausių žmogaus kūno organų, kurio sveikatai didelę įtaką daro mitybos įpročiai, stresas, taip pat išorės veiksniai, pavyzdžiui, į organizmą patekusios bakterijos. Viena dažniausiai nustatomų skrandžio ligų – gastroezofaginis refliuksas (GERL), teigia gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys. Daugelį negalavimų, pasak jo, galima išspręsti pakoregavus gyvenimo būdo įpročius, tačiau į kai kuriuos simptomus reikia reaguoti greitai.

„Duokite ko nors nuo rėmens“, – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta vaistininkai. Virškinimo sutrikimai, kai jaučiamas deginimas „po duobute“, riaugėjimas, pilvo skausmai, sustojusio skrandžio pojūtis ar pykinimas, kankina beveik kas antrą Lietuvos gyventoją. Kokia yra šių negalavimų priežastis? Daugelis žmonių mano, kad šie negalavimai praeis savaime, todėl nesistengia ieškoti ligos priežasties.

Gastroezofaginis refliuksas – liga, kuri sukelia nemalonius skausmus bei jausmus gerklės ar netgi krūtinkaulio srityse. Mėnesį laiko jautųsi skausmą krūtinėje ir kankinama nuolatinio sauso kosulio tv3.lt portalo skaitytoja Greta (redakcijai moters vardas ir pavardė žinomas) nustebo sužinojusi, kad serga minėta liga. Gydytojas gastroenterologas Gediminas Šimeklis paaiškino, dėl ko taip nutiko.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – liga, kuri niekur nedingo. Dėl streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, netgi koronaviruso poveikio ji pasireiškia pandemijos metu kur kas dažniau. Liaudiškai rėmeniu vadinama liga gali pridaryti bėdų: sukelti erozinį ezofagitą, stemplės susiaurėjimą ar netgi išprovokuoti vėžį. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp rėmens gydymui skiriamų vaistų  ir COVID-19 infekcijos yra tiesioginis ryšys.

Rūgščių refliuksas, dar vadinamas rėmeniu, yra labai nemalonus sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia tiek ūmine, tiek lėtine formomis. Nors paprastai dėl to medikų pagalbos neprireikia, kai kuriais atvejais prasta savijauta gali nepraeiti net kelias valandas. Graužiantis rėmuo kartais ištinka ir naktį, kai organizmas atsipalaiduoja. Rūgščių refliuksas sukelia nemalonų skausmą gerklėje, kuris atsiranda dėl susikaupusių skrandžio rūgščių.

Nors ir gali atrodyti kitaip, tačiau skrandžio rūgštingumas nėra mūsų priešas. Priešingai – skrandžio rūgštis yra nepaprastai naudinga organizmui ir apsaugo nuo įvairių bakterijų ir parazitų. Problemos prasideda, kai ši funkcija sutrinka ir organizmas kovoja su per mažu ar per dideliu rūgštingumo kiekiu. Pasak laidoje „Sveikata.lt“ kalbintos dietologės Rūtos Petereit, virškinimo sutrikimai nėra vien tik vyresnio amžiaus žmonių problema.

Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt.

Skrandžio rūgštingumo problemos šiandien – itin dažnos, o vadinamąjį „rėmens ėdimo“ jausmą, ko gero, bent kartą gyvenime yra tekę pajusti kiekvienam mūsų.  Susidūrusieji su skrandžio rūgštingumo disbalansu netrunka pastebėti, kad šiuo metu populiariausi rinkoje vaistai skrandžio rūgštingumui nukreipti labiau į simptominį gydymą, arba į greitą ir trumpalaikį blogų pojūčių eliminavimą, arba į negrįžtamą skrandžio rūgšties gamybos slopinimą, o neretai ir pasižymi šalutiniais poveikiais.