r. erdoganas

Daugelį metų Rytų Europos ir Rusijos politikos klausimais rašantis „The Times“ apžvalgininkas Rogeris Boyesas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, ir karinėmis priemonėmis paremta politika, padėjo išsaugoti NATO aljansą. Ironiška, būtent Vakarų karinio aljanso griūties V. Putino komanda ir trokšta labiausiai. „Ačiū, Dieve, už Vladimirą Putiną! Ne, tai nėra įprastos Rusijos stačiatikių bažnyčios vado ir Kremliaus lyderio draugo Patriarcho Kirilo pagyros.

Tačiau susilaukė ir kritikos dėl kai kurių veiksmų Antrojo pasaulinio karo metu

Neseniai JAV paskelbus sankcijas Turkijai, šios šalies prezidentas Recepas Erdoganas paskelbė apie „naujų draugų paieškas“. NATO valstybė ir anksčiau demonstravo draugiškus jausmus Rusijai, tačiau ar galėtų ši, ir kitos į JAV sankcijų sąrašą pakliuvusios valstybės suformuoti naują aljansą? Oksfordo krizių tyrimų instituto direktorius, šiuo metu Turkijoje dėstantis istorikas Markas Almondas kelia klausimą, ar „D. Trumpo prekybos karo aukos gali susivienyti prieš jį?“ „Atskirai paėmus Iranas, Turk...

Turkijos nacionalinė valiuta lira po JAV pritaikytų sankcijų ir nelogiškų valdžios sprendimų smuko į rekordines žemumas, o šios šalies prezidentas Recepas Erdoganas pareiškė, kad tai yra „NATO strateginės partnerės smūgis į nugarą“. Ne pačius geriausius laikus ekonomikoje išgyvenanti šalis susidūrė su dar rimtesnėmis problemomis po to, kai D. Trumpo administracija paskelbė sankcijas Turkijos valdžiai, kuri laiko suėmusi opozicine veikla įtariamą JAV pilietį.

Turkijoje rytoj vyks neeiliniai prezidento ir parlamento rinkimai. Daugelis ekspertų jau dabar vadina juos istoriniais, nes daugelį metų valdžią užėmusiam Recepui Tayyipui Erdoganui jie gali tapti lemiamais, jeigu išvis ne paskutiniais. Po 2017-aisiais surengto referendumo Turkijos prezidento įgaliojimai buvo gerokai išplėsti, dabar jis jau galės kontroliuoti šalies parlamentą taip, kaip tik pats panorės – paleisdamas ir surinkdamas iš naujo.

Rusija, Turkija ir Iranas pasiuntė Vašingtonui simbolišką signalą, kad amerikiečiai gali likti už borto, o visai įmanoma, kad po ISIS sunaikinimo būtent regiono lyderės diktuos žaidimo taisykles, rašoma „The Jerusalem Post“. Sekmadienį, lapkričio 19-ąją, Turkijos, Rusijos ir Irano diplomatai susitiko Antalijoje, Turkijoje, kad pasirengtų didelio masto susitikimui, kuris prasidės lapkričio 22-ąją Sočyje.

Šiandien yra daug kalbama apie sudėtingus Rusijos ir Vakarų santykius – ir ne be pagrindo. Tačiau, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žaidžia savo žaidimus su JAV ir Europa bei stengiasi išsaugoti savo miglotą sąjungą su Sirija ir Iranu, mums nederėtų užmiršti kitų šalių, kurios daro tiesioginę įtaką Rusijos ateičiai, rašom „Time“. Kinija Pradėsime nuo akivaizdaus.

Šią savaitę Europos susiskaldymo rizika atrodo daug realesnė, negu anksčiau. Daugelis krizių, kiekviena kurių atrodo kontinento giluminių problemų priežastimi, susilieja viename taške, rašoma „The New York Times“. Britanija žengė žingsnį trauktis iš ES, o Škotija – į nepriklausomybę. Kraštutiniai dešinieji, manoma, sulauks sėkmės rinkimuose Nyderlanduose. Taip pat staiga išaugusi nesantaika tarp Turkijos ir Nyderlandų bei Vokietijos iššaukia sunkumų siekiant išsaugoti Europos vienybę.

Turkijos valdžia į svarbius diplomatinius ir karinius postus pradėjo skirti asmenis, pritariančius suartėjimui su Rusija, tuo pat metu atleisdama provakarietiškus karininkus, skelbia laikraštis „The Times“.  Anot leidinio, kuris remiasi savo šaltiniais, grupė turkų karininkų pasirašė laišką NATO generolui Curtisui Scaparrotti, kuriame buvo pranešta apie pastaruoju metu Turkijos kariuomenėje ir valdžios įstaigose sustiprėjusias antivakarietiškas nuotaikas.