psichoterapeutė

Pasaulį užklupusi pandeminė situacija gyventojus privertė pasilikti namuose dėl savo ir kitų saugumo. Visgi gydytojai pastebi, kad dabartiniu metu ypač būtina pasirūpinti savo vidine sveikata, todėl vardija svarbiausius veiksnius, kurie gali padėti pagerinti emocinę būseną kiekvienam iš mūsų.

Mėnesius besitęsęs karantinas paveikė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir mūsų psichinę sveikatą. Tyrimai fiksavo panikos ir nevilties bangas, pakilusius pykčio ir streso lygius. Kaip susitvarkyti su besitęsiančiu stresu, o gal net ir pirmaisiais depresijos požymiais, klausiame psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.

Tikriausiai bent kartą gyvenime esate sutikę savo aplinkoje moterį, kai pamačius jos partnerį tyliai savęs viduje paklausėte – ką ji veikia su juo? Ir pasidomėjus jos istorija, ėmė ryškėti, kad moters partneris visai jos negerbia, o ji pati atrodo tarsi mylinti per stipriai. Amerikietės Robin Norwood prieš kurį laiką išleista knyga „Moterys, kurios myli per stipriai. Kai trokštate ir viliatės, kad jis pasikeis“ jau spėjo pakeisti ne vienos moters gyvenimą, o tarp jų ir lietuvių.

Uždaro būdo, sunkiai pritampančius vaikus auginantiems tėvams nuolat kyla klausimų, kaip padėti jiems gerai jaustis tarp bendraamžių ir rasti draugų. Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vida Kilikevičienė pataria tėvams leisti tokį vaiką į būrelį ir sudaryti galimybes dalyvauti kūrybinėje veikloje. Pasak jos, būreliai padeda realizuoti save, tačiau labai svarbu juose vaikams leisti būti savimi, nevaržyti kūrybiškumo.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Apie 60 proc. žmonių jaučia nerimą, o iki 80 proc. pacientų, atėjusių pas terapeutą, iš tikrųjų turėtų kreiptis visai kitur, teigia gydytoja psichoterapeutė, psichiatrė Vida Kilikevičienė. „Bendrosios praktikos gydytojai neranda priežasčių, ne visada moka paaiškinti, kas yra, todėl dažnai žmonės nusivilia, kad juos siunčia pas psichiatrą. Bet reikėtų suprasti, kad tie simptomai ir pojūčiai tikri.

Zita Kelmickaitė, LRT televizijos laida „Ryto Gyvenimas tuo pat metu yra paprastas ir sudėtingas: paprastas – nes išeičių iš netenkinančių situacijų yra daug ir jos kartojasi, o sudėtingas – nes visą laiką keičiasi, tvirtina psichoterapeutė Jūratė Bajarūnienė. Pašnekovės teigimu, kad jaustumėmės laimingi, turime atsisakyti iliuzijos, jog pasaulis yra pastovus ir turi prisiderinti prie mūsų. Taip pat – pradėti žvelgti plačiau nei tik aplink savo nosies galiuką.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Pasirodo, laimingiausi žmonės yra tie, kurie turi gerą artimą ryšį ir įdomų darbą, sako psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė. Tačiau ir nemėgstamą darbą galima paversti įdomiu, įsitikinusi specialistė. Anot jos, yra būdas, kaip sužadinti kūrybiškumą, kad viskas, kas nepatinka, imtų patikti – reikia sugrįžti į vaiko būseną. „Kai išeini į kiemą, visai nekyla klausimas, ką veikti. Ten visada yra ką veikti.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt „Aš mėgstu savo psichologines problemas spręsti ne psichoterapija, o kelionėmis“, – sako psichoterapeutė ir aistringa keliautoja Genovaitė Petronienė. Atostogų metu svečiose šalyse ji sako išjaučianti visus neišlietus jausmus ir atsitraukianti nuo kasdienybės temų. Psichologė visiems primygtinai pataria: atostogaukite bent du kartus per metus. „Visiškai nepritariu žmonėms, kurie atostogauja vieną kartą, keturias savaites.

Kartais depresijos kankinamam žmogui artimieji sako „susiimk, nepasiduok, turėk valios, neištižk“. Tačiau tai vienos iš netinkamiausių frazių, kokias šios ligos atveju gali pasakyti šalia esantys žmonės. Taip teigia depresiją gydanti ir tirianti psichoterapeutė Rima Viliūnienė.