prastovos

Pramonės įmonės išgyvena sunkų laikotarpį, dalis jų stabdo ar mažina gamybą. Todėl dalį darbuotojų išleidžia į prastovas, o vėliau apskritai atleidžia iš darbo. Vienoje tokių įmonių dirbanti moteris skundėsi, kad darbdavys be įspėjimo, ketina ją atleisti. Ji tikino, kad yra verčiama sutikti nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu, tik tokiu atveju jai bus mokama išeitinė.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ dėl smarkiai išaugusių gamtinių dujų kainų nuo rugsėjo laikinai sustabdžius veiklą ir dalį darbuotojų išleidus į prastovas, bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė sako toliau siekianti, jog jiems būtų mokamos dviejų trečdalių atlyginimo dydžio išmokos.  „Labiausiai inicijuojame šitą dalyką, kad būtų apmokėjimas už prastovas padidintas, kad būtų dviejų trečdalių, bet dar tokio sprendimo neturime.

Siaučiant omikron atmainai ir kasdien užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekiant naujas aukštumas karantino, kad ir trumpo, galime neišvengti. Karantino atveju darbus privalėję sustabdyti žmonės be išmokų neliks, Seimas pritarė prastovų išmokų skyrimui darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Vyriausybė penktadienį patvirtino Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais ruošiasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą, bet dar prireiks Seimo sprendimo. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeig karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Įsigalėjus koronaviruso omikron atmainai užsikrėtimų skaičius pastaruoju metu šoktelėjo į viršų.

Jeigu dėl naujos COVID-19 atmainos plitimo reikėtų šalyje įvesti karantiną ir stabdyti dalį verslo, Vyriausybė kompensuotų jo nuostolius, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tam yra suplanuota lėšų biudžete, kad jeigu kartais to reikėtų, tam lėšų yra“, – pirmadienį LRT sakė ji. Vyriausybės vadovės teigimu, tam biudžete rezervuota iki 300 mln. eurų.

Kauniečiai įmonės direktorius ir kasininkas kaltinami apgaule gavę subsidiją iš Užimtumo tarnybos už įmonės prastovas per pandemiją. Jiems pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kreditinio sukčiavimo, byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai įtaria, kad kaltinamieji panaudojo suklastotus kasos išlaidų orderius ir apg...

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.