politologas algis krupavičius

Rytoj sukaks metai, kai darbą pradėjo šios kadencijos Seimas. Pirmąjį ketvirtadalį parlamentarų kelio ženklino visuomenės nepasitikėjimas, politinės rietenos ir nuolatiniai skandalai. Naktiniai įstatymų priėmimai, prabangių automobilių nuomai leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai ir paprastų krašto žmonių interesų nepaisymas - visuomenė prieš metus kadenciją pradėjusį Seimą laiko blogiausiu už visus buvusius.

Kelią į žmonių širdis kai kuriems politikams padeda skintis ne tik veikla Seime ar savivaldybių tarybose, bet ir jų vardo fondų teikiama finansinė parama. Nors politikai teigia, kad labdara užsiima tik norėdami gero aplinkiniams, tokioje jų veikloje įžvelgiama ir savanaudiškų paskatų. Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 1,2 tūkst. labdaros ir paramos fondų. LŽ suskaičiavo, kad su Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento (EP) nariais susiję bent keliolika tokių organizacijų.

Politologas Algis Krupavičius teigiamai vertina Arūno Valinsko apsisprendimą atsiimti savo kandidatūrą į prezidentus, tačiau mano, kad „prisikėliečių“ lyderio argumentas, jog šalies vadovo postui užimti jam trūksta patirties, yra nenuoseklus. Pasak politologo, patirties jam trūksta ir užimti Seimo pirmininko pareigas. „Protingas sprendimas. Dalyvavimas prezidento rinkimas A. Valinskui buvo nei laiku, nei vietoje. Jo galimybės juose pasirodyti sėkmingai buvo vertinamos kaip ribotos“, - „Balsui.

Europos Parlamentą (EP) šturmuoti besirengiančios partijos jau galanda rinkimų kovos kalavijus. Norėdamos suvilioti rinkėjus kai kurios jų nevengia žarstyti ir sunkiai įgyvendinamų pažadų. Rinkimai į EP numatyti po dviejų mėnesių - birželio 7-ąją. Dauguma juose dalyvauti ketinančių partijų jau pristatė preliminarius kandidatų sąrašus. Artimiausiu metu visuomenės teismui politinės jėgos ketina pateikti ir savo rinkimų programas.

Lietuvoje klesti rasinė ir etninė prievarta, auga netolerancija visokioms mažumoms, korupcija tarp politikų ir policijos pareigūnų tebelieka opi problema. Tokią lietuvius juodinančią informaciją galima rasti oficialiame Amerikos diplomatinės žinybos tinklalapyje.

Opozicinių partijų lyderiai su viltimi žvelgia į artėjančius Europos Parlamento (EP) rinkimus. Galimybės sėkmingai juose pasirodyti priklausys ir nuo to, kas varžysis dėl šalies vadovo posto. Jei daugumai EP rinkimuose dalyvaujančių partijų jie susiklostytų sėkmingai, mūsų šalis netektų nemažai ryškių politikos asmenybių.

Nors prognozės, kas bus naujasis šalies vadovas, kol kas primena būrimą iš kavos tirščių, tačiau likus 3 mėnesiams iki prezidento rinkimų pamažu aiškėja galimi kandidatai. Taip pat - Lietuvą labiausiai dominantis Dalios Grybauskaitės ir Algirdo Mykolo Brazausko sprendimas. Kalbant apie artėjančius prezidento rinkimus, klausimų yra daugiau nei atsakymų.

„Darbas žmogų puošia“, - byloja visiems gerai žinoma patarlė. Tik ar būtina per daug puoštis priimant visai šaliai svarbius sprendimus? Naujajai valdžiai toks klausimas, matyt, nekyla, nes politikų naktinėjimas darbo vietoje tampa įprastu reiškiniu. Ekonomikos krizę prilyginusi kone karinei padėčiai Vyriausybė pasitarimus rengia per laisvadienius, o Seimas šaukia ne tik eilinius, bet ir neplanuotus posėdžius. Jie trunka iki paryčių.

Politologas Algis Krupavičius, komentuodamas žemą rinkėjų aktyvumą Seimo rinkimuose, konstuoja, kad Lietuvos piliečiai - tarp politiškai pasyviausių. "Tenka konstatuoti faktą, kad tai pasyviausi rinkėjų aktyvumo atžvilgiu rinkimai per visą šiuolaikinės Lietuvos gyvavimo laikotarpį. Tokių parlamento, vienos svarbiausių valdžios institucijų, rinkimų vargu ar pasaulyje būtų daug, aktyvumas, ko gero, rekordiškai žemas pasaulio masteliu žiūrint. Žemas jis buvo ir pirmajame ture.