pensijų indeksavimas

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teigiama, kad tiems, kurie per gyvenimą sumokėjo daugiau įmokų, dirbo ilgiau ir tiems, kurie mokėjo mažiau ir dirbo trumpiau, pensijos bus didinamos skirtingu dydžiu.

Pastaruoju prekių ir paslaugų kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc. Ne visos išmokos didėja tokiu pačių tempu, tad dalies gyventojų realios pajamos traukiasi. Paskelbus kitų metų šalies ekonomikos raidos scenarijų, aiškėja, kiek pensijos didės nuo kitų metų pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jos galėtų kilti beveik dešimtadaliu. Tačiau gali būti, kad didinimas bus spartesnis.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl pensijų papildomo indeksavimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomas pensijų indeksavimas turėtų aplenkti sparčiai augančią infliaciją.  „Nuo metų pradžios pensijos buvo jau indeksuotos 12 proc.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl papildomo pensijų indeksavimo 5 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sparčiai kylant kainoms tai padidins pensininkų pajamas. Tuo metu opozicijos atstovai abejoja papildomo pensijų indeksavimo nauda – jie sako, kad pajamos labiau augs tiems, kurių pensijos yra didesnės. „Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.

Seime pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl jos nuo kitų metų vidutinė pensija didės 51 euru – taip tikimasi skurdžiausius senjorus ištraukti iš skurdo duobės. Opozicijai kyla klausimų,  ar šitaip neliks nuskriausti kai kurie pensinio amžiaus gyventojai.

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo nustatyti, kad gyventojai, per gyvenimą išdirbę 15 arba 30 metų gautų vienodo dydžio bendrąją pensijos dalį. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, projektu siūloma sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, mažiausias socialinio draudimo pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Politikai ir valdininkai dažnai mėgsta pamokyti gyventojus dirbti legaliai ir mokėti mokesčius. Esą tik taip galima užsitikrinti pensiją senatvėje. Tačiau naujausiu pasiūlymu, panašu, siunčiama visiškai kitokia žinia: gali dirbti trumpiau ir mokėti mažiau mokesčių, bet dėl to pensija didės tik greičiau. Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė planus, kaip nuo kitų metų bus keičiamas pensijų indeksavimas.