pašalpos

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Brangstant pragyvenimui, Vyriausybė kitąmet žada dešimtadaliu didesnes pašalpas neįgaliesiems ir skurstantiesiems. Bus didesni ir vaiko pinigai. Tačiau žmonės skundžiasi, kad padidinimas atsilieka nuo infliacijos ir gyvenimo nepalengvins. Vyriausybė žada daugiau paslaugų per negalios reformą. Tačiau nevyriausybininkai perspėja, kad ir šios reformos nauda pasinaudoti galės toli gražu ne kiekvienas skurstantis gyventojas.

Jungtinėse Valstijose praėjusią savaitę naujų prašymų skirti bedarbio pašalpas pateikta daugiausiai nuo 2021-ųjų spalio – 261 tūkst., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesne savaite, jų skaičius išaugo 28 tūkstančiais. Tai nustebino ekspertus, kurie pranašavo pirminių nedarbo išmokos paraiškų pagausėjimą tik iki 235 tūkstančių. Tai buvo jau trečia iš eilės šio rodiklio augimo savaitė, o tai rodo, kad darbo rinkos stiprumas blėsta.

Įvertinusi iš savivaldybių gautą informaciją apie socialinių pašalpų ir būsto išlaidų kompensacijų skyrimą bei lėšų poreikį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėms piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams užtikrinti papildomai skyrė 30,8 mln. eurų, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Nors praeitais metais socialines pašalpas gaunančiųjų sumažėjo, nuo 2021 m. iki 2022 m. vidutinė socialinė pašalpa padidėjo 8 eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2022 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,6 tūkst. asmenų, tai sudarė 2,3 proc. visų šalies gyventojų. Bendras (unikalus) socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 126,8 tūkst. asmenų arba 4,5 proc. visų šalies gyventojų.

Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

Piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai Lietuvoje gali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Bet tai tik gražus burtažodis. Iš esmės pašalpas arba kompensacijas už šilumą gaunantys žmonės gali būti paprašyti atidirbti, nors tuo metu, kai tai daro, nėra draudžiami socialiniu draudimu, jiems nesikaupia stažas.

Senatvės pensijos kitąmet turėtų didėti vidutiniškai 65 eurais, minimali mėnesio alga – per 80 eurų, vaiko pinigai – penkiais eurais. Daliai biudžetininkų atlyginimai turėtų augti sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojams. O minimali alga esą pagaliau prisivys skurdo ribą. Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti.

Nuo vasaros pradžios padidinus pensijas ir socialines išmokas, dalis gyventojų realų padidėjimą pajus nuo liepos – tie, kurie gauna už praėjusį mėnesį mokamas išmokas. Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, išmokos vaikams, socialinė pašalpa, šalpos išmokos ir tikslinės kompensacijos. rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.