panikos

Netikėtai užklupusi koronaviruso pandemija visuomenėje sukėlė nemažai nerimo, įtampos, pykčio, liūdesio, beviltiškumo ir nesaugumo jausmų. Dabartinis nestabilumas, netikrumas dėl finansinės padėties, pakitę tarpasmeniniai santykiai, nuolatinis pojūtis, tarsi būtume užstrigę šioje situacijoje, ar net slopinamas pyktis gali paskatinti panikos priepuolių atsiradimą.

Nuo panikos atakų kenčianti moteris pasidalijo paprastu metodu, kurį naudoja panikos atakoms atbaidyti, kai jaučia jas artėjant. Panikos atakos arba panikos sutrikimai – tai žmonėms staiga pasireiškiantys stiprūs baimės ir panikos pojūčiai. Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba informuoja, kad nors kiekvienas mūsų išgyvena nerimą ir paniką, panikos sutrikimų turintys žmonės nuolat jaučia nerimą, stresą ar paniką bet kuriuo metu ir be jokios priežasties.

Koronaviruso krizė į keblią, kartais ir labai sudėtingą padėtį įstūmė daugybę kitomis ligomis sergančių pacientų, tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų turinčius žmones. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje.

„Pirmasis panikos priepuolis mane ištiko lygiai prieš metus, kai važiavau troleibusu. Nesupratau, kas vyksta, galvojau, kad mirštu arba mane ištiko infarktas“, – savo istoriją pradeda uteniškė Ugnė (18). Ir nors panikos priepuoliai vis dar neretai aplinkiniams sukelia abejonių, o kiti tai vadina tik išsigalvojimu, tokia būsena itin vargina sergančiuosius. Kai pirmą kartą Ugnę ištiko panikos priepuolis, merginą iš troleibuso išnešė du jos pažįstami.

Panikos atakos – tai dažnas šių dienų sutrikimas apie kurį žmonės nėra linkę kalbėti garsiai. Psichiatras Martynas Marcinkevičius pabrėžia, kad panikos atakos būdingos jauniems ir sėkmingiems žmonėms. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius išskiria, kad panikos atakos – tai netikėtas, labai ūmus didžiulis nerimas, kuris dažniausiai yra lydymas įvairių somatinių simptomų: širdies mušimas, dūsimas bei didžiulė baimė.