pajamų nelygybė

Nepaisant po COVID-19 pandemijos atsigavusios ekonomikos ir pamažu mažėjančios karo Ukrainoje sukeltos infliacijos, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje – pagal daugelį rodiklių užimame pirmąsias vietas. Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje daro neigiamą įtaką kitoms socialinėms problemoms – skurdo rizikai, demokratijai, taip pat ir visos šalies ekonominiam gyvenimui. Eurostat duomenimis, 20 proc.

Nepaisant besitęsiančios pademijos ir buvusių suvaržymų, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau išaugo ir pajamų nelygybė: daugiau pinigų gavo tie, kurie ir taip jų gauna daugiau, o uždirbantys mažiau turėjo tenkintis mažesniu atlyginimų augimu. Tai rodo antradienį paskelbtas „Sodros“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad didėjo ne tik vidutinis darbo užmokestis, bet ir dirbančių, socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų skaičius.

Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto – maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį, kuris siekia 229,2 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje, rodo europinio Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys.

Ekonomikos ekspertai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje šiemet gali šiek tiek sumažėti, bet esminių pokyčių tikėtis neverta.  Seimui patvirtinus biudžetą ir mokesčių pakeitimus, naujienų agentūra BNS ekonomistų ir ekspertų paprašė įvertinti, kaip dėl jų 2020 metais keisis pajamų nelygybė. Septyni apklaustieji sakė manantys, kad nelygybė mažės, nes didės pensijos, vaiko pinigai ir darbo užmokestis, o didžiausias pajamas gaunanti žmonių grupė bus apmokestinta didesniu tarifu.

Lietuvoje vis dar skursta daugiau nei 600 tūkstančių žmonių, kone kas ketvirtas šalies gyventojas. Anot duomenis paskelbusio Statistikos departamento, situacija per metus beveik nepagerėjo. Tiesa, anot kitų ekspertų, Lietuvoje skursta mažiau nei skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistai aiškina, kad absoliutus skurdas šalyje mažėja, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priduria, kad situacija Lietuvoje stabilizavosi, ir žada, kad po metų skurstančiųjų bus mažiau.

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Oficialus ES statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė skaičiuoklę, kuri padeda palyginti, kaip pagal namų ūkio pajamas atrodote šalia kitų tautiečių. Ji taip pat atskleidžia, kad tokios pačios šeimos pajamos gali garantuoti gana neblogą vietą Lietuvos visuomenėje, tačiau kone dugną, pvz., Vokietijoje. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis suaugęs žmogus per mėnesį uždirba 1 tūkst. eurų, tai Lietuvoje už jį geriau gyvena tik 10 proc. kitų namų ūkio.

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys. Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai.

Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių.