oro uostai

Nuo kovo 23 d. darbą pradės nauja AB Lietuvos oro uostai valdyba. Ją sudarys 4 nepriklausomi valdybos nariai ir vienas - Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Aviacijos sektorius šiuo metu išgyvena permainų laikotarpį – statomi nauji oro uostų terminalai, atveriamos naujos skrydžių kryptys.

Šią savaitę Lietuvos oro uostams (LOU) pristačius ilgalaikį tinklo plėtros planą iki 2052 m., bendrovės generalinis direktorius Simonas Bartkus tvirtina, kad pagrindiniai prioritetai yra sukoncentruoti iki 2030 m., ypač kalbant apie Vilniaus oro uostą. Pasak jo, per artimiausius kelerius metus numatoma sostinėje pradėti atvykimo terminalo statybą. „Yra numatyta pradėti vidurinės dalies rekonstrukciją, dabartinės registracijos salės, kuri turės visai kitą funkciją po 2025-ų metų.

Rusijos sostinės Maskvos oro uostuose Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskij įvestas specialus planas „Kovior“, skelbiama vietos informavimo priemonių pranešimuose. Visi lėktuvai nukreipiami į vienintelį likusį dirbantį Šeremetjevo oro uostą. „Baza“ skelbiama, kad jau sustabdyti keli skrydžiai: tiek besileidžiančių lėktuvų, tiek ir kylančių.

Lietuvos oro uostams (LTOU) tikintis, kad kitų metų pavasarį ir vasarą keleivių srautai sugrįš į priešpandeminį lygį, įmonė ieško dar beveik 40 darbuotojų – 35 keleivių patikros, oro uosto saugumo specialistų ir trijų terminalo asistentų. Didžioji jų dalis bus įdarbinta Vilniuje, pranešė LTOU. „35 žmonės yra konkrečiai į Vilnių ir dauguma jų yra aviacijos saugumo inspektoriai, dar papildomai asistentai yra.

Lietuvos oro uostų finansų vadovu nuo lapkričio 30 dienos tapo beveik tris dešimtmečius apskaitos ir finansų srityje dirbantis specialistas Petras Akstinas. „Nemažą karjeros dalį dirbau įvairiuose versluose Lietuvoje ir užsienyje, šiame karjeros etape norėčiau prisidėti prie Lietuvos pasiekiamumo oru plėtros ir pačios organizacijos veiklos vystymo“, – pranešime sakė P. Akstinas. „Esu pasiruošęs organizuoti efektyvų finansų funkcijos darbą, optimizuoti su tuo susijusius procesus.

Dėl prastų oro sąlygų Lietuvos oro uostai ketvirtadienį dirba įprastai, tačiau vėlavo du skrydžiai.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad ketvirtadienį vėlavo skrydis iš Rygos į Vilnių, o Palangoje nenusileido lėktuvas iš Kopenhagos. „Iš Rygos tiesiog neatskrido lėktuvas į Vilnių, bet dabar jau skrydis yra įvykęs. O po vidurnakčio Palangos oro uoste dėl vėjo nenusileido iš Kopenhagos orlaivis, bet jis pavėlintu laiku leisis“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.

Įvertinus situaciją ir detaliai patikrinus bendrąsias Vilniaus oro uosto erdves registracijos į skrydžius tęsiamos, keleiviai vėl leidžiami į terminalus, informacija apie galimą sprogmens pavojų nepasitvirtino. Jau anksčiau pranešta, kad po visų reikalingų patikrų ir rizikos vertinimo visos operacijos Kauno oro uoste taip pat buvo atnaujintos įprasta tvarka.

Trijuose Lietuvos oro uostuose spalį fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, tikimasi, kad jų skaičius viršys 600 tūkst., sako Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus. „Šių metų spalio mėnesį per Lietuvos oro uostus, tikime, kad bus viršytas 600 tūkst. keleivių srautas“, – pirmadienį žurnalistams Vilniaus oro uoste teigė S. Bartkus.

Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) nekomentuoja, ar aviacijos saugumo ir keleivių patikros procedūros Vilniaus oro uoste sustiprintos po to, kai jas patikrino Europos Komisijos (EK) inspektoriai, radę nemažai trūkumų.  „Įvairaus pobūdžio auditai ir inspekcijos oro uostuose vyksta periodiškai, šiemet jų turėjome beveik dešimt, vien šį rudenį vyko du.