ornitologas

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos, kuriose buvo užfiksuoti gandrai. Lietuvos gyventojai pradėjo džiaugtis šiuo vienu pirmųjų pavasario ženklu, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus atskleidė kitą versiją, kodėl šiuo metu galime pamatyti gandrų. Vasario 26 dieną, kelyje Klaipėda – Utena, Donatas Arlauskas užfiksavo lizde stovintį gandrą.

Lietuvoje jau pasirodė pirmieji pavasario pranašai – iš šiltų kraštų parskrido pirmieji paukščiai. Tiek ornitologai, tiek gyventojai įvairiuose šalies regionuose fiksuoja gerves, pastebėtos ir žąsys. O ar sparnuočiai nerizikuoja taip anksti grįžti į Lietuvą, žiūrėkite reportaže. Alytaus rajono gyventojas negalėjo patikėti savo akimis, jo užfiksuotame vaizdo įraše – apsnigtoje pamiškėje stipinėja pora gervių.

Lietuvoje pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis. Ventės rago ornitologai per parą kartais sužieduoja net po 7000 sparnuočių. Bežieduodami sako pastebintys ir daug pokyčių – šylantis klimatas keičia ir paukščių elgseną. Anksčiau rugsėjį kregždžių pasitaikydavo vos viena kita, o dabar dar neišskridusių – dešimtimys tūkstančių. Ankstyvas rytas Ventės rage. Nors saulė dar neseniai patekėjusi, ten darbas virte verda.

Su „Šilokarčemos“ redakcija jautria istorija pasidalino šilutiškis Domas Česnakauskas. Pasak vyro, pamatytas vaizdas sujaudino iki širdies gelmių. Vyras važiavo pro Ventės kapinaites. Staiga pamatė išskirtinį paminklą. Todėl net sustojo. „Iškart pagalvojau, kad čia pastatytas naujas išskirtinis paminklas su gandro atvaizdu. Tačiau sustojęs jį pažiūrėti, pamačiau, kad išties ten tiesiog gyvas paukštis.

Lietuvoje daugėja kormoranų – tvirtina ornitologai. Specialistai atidžiai stebi, kaip šie, įvairiais, dažnai iš piršto laužtais mitais apipinti paukščiai gyvena, kuo maitinasi ir kaip peri jauniklius. „Būna neperintys arba jaunikliai, kurie palikę lizdus, jie iš kolonijos dar nepabėgę, kurį laiką dar gyvena kartu aplinkui prie kolonijos iki rugsėjo mėnesio ir tada tupi ne lizduose, bet aplinkiniuose medžiuose“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.

Ornitologai skelbia gerą žinią: itin retų paukšių – juodųjų gandrų – populiacija, nors ir lėtai, bet auga. Šiomis dienomis ornitologai žieduoja paukščių jauniklius ir netveria džiaugsmu, nes viename lizde aptiko net keturis mažylius. Nors juodojo gandro lizdas Giraitės miške, netoli Lazdijų – net keliolikos metrų aukštyje ir lizde vieni mažyliai, ornitologas Darius Musteikis sako, kad būnant čia reikia kalbėti kuo tyliau. Juodieji gandrai – labai saugosi žmogaus ir yra jautrūs garsams.

Dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė agresyviai besielgiančios varnos. Tai kelia klausimą ar Lietuvoje yra agresyvių paukščių? Ornitologas Liutauras Raudonikas sako, kad geriau sužeisto paukščio su dideliu snapu ar nagais – neimti į rankas, besigindamas paukštis gali rimtai sužaloti. Kokie paukščiai Lietuvoje pavojingiausi? Daugiau apie tai Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“. Ornitologas L. Raudonikas sako, kad paukščiai gali pulti tuomet, kada jaučia pavojų savo jaunikliams.

Grįžę po pietų vienos Klaipėdoje esančios bendrovės darbuotojai pastato viduje aptiko naujakurį. Ant lempos ramiai kabėjo šikšnosparnis. Pasak ornitologų, gyvūnas dabar turėtų miegoti žiemos miegu, o toks pabudimas pavojingas jo gyvybei. Tad bendrovės darbuotojai pasiryžo šikšnosparnį išgelbėti. Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ – sujudimas. Darbuotojai į administracijos patalpas įsivarė keltuvą ir bando pasiekti, kaip patys juokauja, savo naujausią kolegą.

Pajūryje ramiai poilsiauti ir kokybiškai efektyviai išsimiegoti neleidžia ne tik šėlstantis jaunimas ir vakarėliai iki paryčių, tačiau ir skardžiabalsiai paukščiai. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Dovilė teigia, kad ramiai sumerkti akių ir neprabusti paryčiais jai neleidžia įsigudrinę kirai. Kodėl šie paukščiai taip triukšmauja ir kaip juos reikėtų atbaidyti sutiko papasakoti ornitologas Liutauras Raudonikis.