okupacija

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė nepritariančios naujai ilgalaikei Izraelio, kurio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo, kad pasibaigus karui su islamistų grupuote „Hamas“ jo šalis neribotą laiką prisiims bendrą atsakomybę už teritorijos saugumą, okupacijai Gazos Ruože. „Mūsų nuomone, palestiniečiai turi būti šių sprendimų priešakyje, o Gazos Ruožas yra ir liks palestiniečių žemė“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Vilniaus universitetas (VU) nutraukia sutartį su profesoriumi profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu, neigusiu Baltijos šalių okupaciją, ketvirtadienį pranešė Lietuvos radijas. „Informuoju, kad rugpjūčio mėnesį darbo sutartis su Andrejumi Desnickiu bus nutraukta“, – Lietuvos radijui patvirtino VU Filologijos fakulteto dekanas, profesorius Mindaugas Kvietkauskas.

Yra daug įtikinamų argumentų, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturėjo pradėti karo prieš Ukrainą. Tačiau bene galingiausias rusams yra toks: net jei Kremliaus lyderis laimėtų, kaip jis vis dar tikisi, Rusija pralaimėtų. Taip yra todėl, kad kuo daugiau Ukrainos užims Putinas, tuo daugiau problemų jis ir Rusija susikurs.

Varėnos rajone ketvirtadienį bus minimos 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko, 83-iosios žūties metinės. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Ūtos sargybos viršininką A. Barauską užpuolikai nužudė 1940 metų birželio 15 dieną. Kaip ir kasmet VSAT organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje ketvirtadienį bus aukojamos šv. mišios.

Seime ir kitose Lietuvos vietose trečiadienį prasidės renginiai skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų netektims bei pasipriešinimui atminti, sovietmečio trėmimų aukos bus pagerbtos ir Europos Parlamente (EP) Strasbūre.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, ekshumatoriai aptiko dešimt į duobes sumestų partizanų palaikų. Neabejojama, kad jie buvo nukankinti vadinamųjų stribų – bolševikų mobilizuotų asmenų. Palaikų ieškoma ir toliau. Vien Leipalingyje gali būti užkasta ne mažiau šimto partizanų. Kiek jų pavyks rasti – nežinia. Antrosios sovietinės okupacijos metais, nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę kūnus, artimieji slapčia iškasdavo ir palaidodavo jiems žinomose vietose.

Išlaisvinti Ukrainos kaimai tik pradeda atsigauti po rusofašistų okupacijos. Vieni žmonės remontuoja namus, kiti bando atgaivinti verslą. Iziumo rajono Husarovkos kaime sunku rasti nuo apšaudymų nenukentėjusį namą, nes žmonės jau daugiau nei pusmetį gyvena už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

Kai praėjusį spalį Svitlanos Markinos dukros paprašė vykti į atostogų stovyklą Rusijos okupuotame Kryme, ji manė, kad tai gali būti puiki galimybė vaikams pailsėti nuo žiauraus ir alinančio karo, rašo „Foreign Policy“. Mokytojai sakė, kad tai leistų mergaitėms – 15-os metų Janai ir 12-os metų Jevai – pailsėti ir atsigauti nuo Chersono, kuris, artėjant Ukrainos pietų kontrpuolimui, buvo smarkiai apšaudomas. Rusijos pajėgos šį miestą okupavo dar invazijos pradžioje.

Po 2014 metų Maskvos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos, šiame Ukrainos pusiasalyje kilo nekilnojamo turto bumas, nes daugybė rusų suskubo įsigyti namus pajūryje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Nuo okupacijos pradžios į Krymą persikėlė apie 800 000 rusų, kiti čia pirko vasarnamius arba butus nuomai. Todėl nenuostabu, kodėl vietinė nekilnojamo turto rinka sužydėjo.