o. bložienė

Ar žinote, kiek jums kainuoja nesirūpinimas savo sveikata? Ekonomistai skaičiuoja, kad į sveikus produktus ranka mojantys ir sportbačių neapsiaunantys žmonės galop už tai sumoka labai brangiai. Specialistai aiškina, kad ligų būtų galima išvengti puoselėjant sveikatą, tačiau naujausia apklausa rodo, kad beveik pusė žmonių net ir susirgę eina į darbą. Apklausos rodo, kad būtent sveikatą didžiausiu savo turtu įvardija 4 iš dešimties žmonių.

Diana JANUŠAITĖ Lietuva sensta. Medianinis gyventojų amžius 2014 m. pradžioje siekė 42 (2004 m. – 37). Vyriausia visuomenė išlieka Rytų Lietuvoje ir kurortuose, jauniausia – sostinėje ir trijų didžiųjų miestų rajonuose. Kasmet šalį palieka vis daugiau jaunų asmenų. Gyventojų skaičius šalyje per 4 metus sumažėjo 4,3 proc. Daugiausiai žmonių išvyko iš Klaipėdos ir Šiaulių miestų, Pagėgių bei Šilutės. Vis dėlto pastebima, kad į kai kurias savivaldybes grįžta ar atvyksta vis daugiau asmenų.

 Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Statistikai dar preliminariais duomenimis skelbia, kad emigracijos tempai pernai pirmąkart stabilizavosi: 2013 ir 2014 metais iš Lietuvos išvyko apie 38 tūkst. Lietuvos piliečių. O palyginti su užpraėjusiais metais, pernai grįžusiųjų buvo beveik 2 tūkst. daugiau. Ir praėjusiais metais netgi į dvi savivaldybes – Druskininkų ir Varėnos – grįžo daugiau žmonių nei išvyko.

Laisvadieniai ir šventės visuomet padidina mūsų išlaidas, spontaniškų , nereikalingų pirkinių kiekį, sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Kad penki kalėdiniai laisvadieniai nepriverstų Naujųjų metų pasitikti su raudančia pinigine, skolomis, asmeninių finansų ekspertė pataria kruopščiai planuoti pirkinius ir jausti saiką. „Laisvadieniais žmonės daugiau išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, tačiau švenčių laikotarpis yra ypatingas.

Taupydami lietuviai labiau linkę atsidėti brangesniam pirkiniui – būstui, automobiliui ar buitinei technikai, tuo tarpu latviai ir estai dažniau nei būstui, santaupas kaupia pensijai ar vaikų mokslams. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, 35 proc. taupančių Lietuvos gyventojų nurodo, kad pagrindinis jų tikslas yra brangesnis pirkinys. Palyginimui, 2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8 proc.) mažesnis.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta Baltijos šalių socialinių išmokų analizė parodė, kad beveik 3000 litų darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) gaunančio gyventojo, sergančio dvi savaites, pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, mažiausiai - Latvijoje. Tuo tarpu didžiausias darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumas fiksuojamas Lietuvoje.

Optimalus maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Baltijos šalių sostinėse per mėnesį kainuoja nuo 996 iki 1145 litų. Brangiausias jis Latvijoje, pigiausias – Lietuvoje. Estijoje optimalaus šeimos maisto produktų krepšelio vertė per mėnesį – 1098 litai. Tokius duomenis, pristatydama antrą kartą atlikto trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių tyrimo rezultatus trečiadienį žurnalistams pateikė ,,Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Lietuviai ir latviai maistui, būstui bei transportui išleidžia beveik pusę savo pajamų, o estai – tik trečdalį. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Jo duomenimis, palyginus trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkius, būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui ir transportui - daugiausia pinigų išleidžia Rygos gyventojai. ,,Šiemet vertinome ne tik išlaidas maistui, kaip praėjusiais metais, bet ir būstui bei transportui.

Atsainus požiūris į kredito istoriją gali kainuoti tiek, kiek naujas automobilis ar būsto remontas. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, gyventojo, turinčio blogą asmeninį kredito reitingą, per visą laikotarpį sumokamos būsto paskolos palūkanos gali būti net iki 40 tūkst. litų didesnės nei išsaugojusio gerą kredito istoriją.