nuotolinis darbas

Karantinas ir nuotolinis darbas, regis, buvo taip seniai ir liko praeityje, tačiau kai kurie darbdavių ir vadovų įpročiai, panašu, nepasikeitė. Neretas darbuotojas iki šiol sulaukia jų skambučių ar žinučių net pasibaigus darbo valandoms ar net savaitgalį. Teisininkai paaiškino, kokias teises darbuotojas turi tokiais atvejais.

„Amazon“ reikalaus, kad įmonės darbuotojai grįžtų dirti į biurus bent tris dienas per savaitę. Internetinės prekybos milžinės generalinis direktorius Andy Jassy paskelbė apie naująjį reikalavimą penktadienį išsiuntinėtame pranešime darbuotojams. Iki šiol skyrių vadovai galėjo nustatyti, kaip dirbo jų komandos. Pakeitimas įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Daugelis įmonių vėl kviečia savo darbuotojus į biurą po to, kai COVID-19 pandemija privertė juos dirbti virtualiai.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Karantinas daugumą įmonių privertė darbą perkelti į virtualią erdvę, ko prieš tai nebuvo darę. O po dvejus metus trukusios pandemijos kai kurie darbdaviai nuotolinį darbą paliko arba darbuotojams pradėjo siūlyti hibridinį variantą. Prasidėjus COVID–19 pandemijai dauguma žmonių buvo priversti pakeisti savo dienotvarkę: pamokos ir paskaitos persikėlė į virtualią aplinką, konsultacijos su gydytojais, sporto treniruotės, darbo pokalbiai ir konferencijos vyko nuotoliniu būdu.

Vyriausybė dėl Lietuvoje blogėjančios epidemiologinės situacijos kitą savaitę ketina priimti sprendimą, kuriuo grąžintų privalomą nuotolinį darbą tose darbo vietose. Tiesa, toks sprendimas įsigaliotų tik užpildžius tam tikrą COVID-19 gydymui skirtų lovų skaičių ligoninėse. Tokį sprendimą ministrų kabinetas ketina priimti posėdyje pirmadienį. Siūlymą pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Tarp naujausių siūlymų Vyriausybėje siekiant valdyti pandemiją – ir privalomas nuotolinis darbas. Šiuo metu yra tik pateikta rekomendacija, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Be kitų ribojimų galimo griežtinimo, ministrų kabinetas turės apsispręsti ir dėl prievolės dirbti iš namų, jei tą leidžia funkcijos.  Pažymima, kad nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Pandemijai vėl kylant, darbdaviai su profsąjungomis ginčijasi – nuotolinis darbas privilegija ar bausmė. Darbuotojai reikalauja darbdavių kompensacijų, mat turi papildomų išlaidų darbo įrangai, be to dirbant namuose išsipučia elektros, šildymo sąskaitos. Tačiau darbdaviai įrodinėja atvirkščiai, esą dirbdami namuose darbuotojai sutaupo – turi mažiau išlaidų degalams, rūbams, daugiau laisvo laiko.

Augant sergamumui ir blogėjant pandeminei situacijai – nuo penktadienio visi žmonės uždarose patalpose ir biuruose privalės dėvėti apsaugines veido kaukes. Vyriausybė primygtinai reikalauja ir dirbti nuotoliniu būdu. Kai kurie verslai piktinasi tokiais valdžios sprendimais – stinga nuoseklių sprendimų ir aiškumo, kaip planuotis darbus. O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys beda pirštu į epidemiologinę situaciją ir sako, esą be griežtinimų apsieiti nebeįmanoma.

Jeigu jums tektų dirbti nuotoliniu būdu ir dėl to patirsite kokių nors išlaidų, tai jas turės kompensuoti darbdavys. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas registravo socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su frakcijos kolegomis. „Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.