nt mokestis

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Lietuvos Vyriausybei bandant sugalvoti iš kur ištraukti papildomą pusę milijardo eurų krašto gynybai finansuoti, ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad politikai tikrai turi papildomų šaltinių kur sutaupyti, tačiau be plačių ir visuotinių nekilnojamojo turto bei automobilių taršos mokesčių greičiau ar vėliau vis tiek neišsisuks.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svečiuodamasis naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena mokestį išskaičiuojantiems asmenims pateikti detalius duomenis apie per 2023 m. gyventojams išmokėtas A ir B klasės išmokas. Įmonės ir gyventojai taip pat turi deklaruoti savo turimą / perimtą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už praėjusius metus.

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu buvo rekordinėse žemumose, tačiau  nekilnojamojo turto (NT) kainos kainos nekrenta. Tad nemažai daliai žmonių būstas tapo neįperkamas. Šia problemą specialistai aptarė  Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“. Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis skaičiavo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje NT sandorių skaičius augo.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad šioje kadencijoje prie Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo nebus grįžta, nes projektas netinkamas ir jam nėra palaikymo. Tuo tarpu apie galimybę grįžti prie šio klausimo kitoje Seimo kadencijoje, anot jos, kalbėti dar per anksti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina neturinti didelių vilčių, kad Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymas dar bus svarstomas šioje Seimo kadencijoje. Pasak jos, rudenį netinkamai buvo iškomunikuota mokesčio svarba ir paskirtis, o rinkiminiais metais jį priimti yra sunkiai tikėtina.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė kitais metais sieks įgyvendinti jau priimtus sprendimus, o diskusijos dėl mokesčių pertvarkos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek turės būti priimta. „Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių.

Visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Trečiadienį portalas LRT skelbia, kad NT mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir tik kitiems turimiems objektams, pritartų 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 27 proc. respondentų palaiko dabartinį mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas, o 32 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui.

Šiais metais 23,4 tūkst. gyventojų laiku – iki gruodžio 15 dienos – deklaravo 10,2 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis praėjusią savaitę teigė, kad šiais metais iš viso 34 tūkst. gyventojų turi sumokėti apie 15 mln. eurų NT mokesčio.  Nesumokėjusiems mokesčio laiku kiekvieną dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pernai laiku 8,3 mln. eurų NT mokesčio sumokėjo 19 tūkst.