nedarbingumas

Susirgę norime ramybės ir laiko. Darbuotojams tam ir yra skiriamas nedarbingumas, ligos išmoka, kad jie atsigautų po ligos ir vėliau galėtų grįžti į darbus. Tačiau daliai darbdavių tai neatrodo svarbu. Vilnietis skundžiasi, kad nedarbingumo laikotarpiu darbdavys siunčia darbo užduotis į namus ir reikalauja jas atlikti. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad 2 mėnesiams turi laikiną nedarbingumą. „Buvo atlikta kojos operacija, jau mėnuo praėjo, kai turiu biuletenį.

Dirbant įprastu grafiku neaiškumų dėl ligos išmokų paprastai nekyla – jas darbuotojas gauna už kiekvieną darbo dieną. Sudėtingiau tampa tuomet, kai dirbama savaitgaliais, nes už ne darbo dienas ligos atveju „Sodra“ išmokų neskiria. „Sodros“ atstovė neslėpė, kad tam tikrus darbo grafikus turintys gyventojai dėl šios tvarkos gali būti nuskriausti.

Šaltuoju metų laiku išauga sergančiųjų skaičius. Todėl nemaža dalis gyventojų kreipiasi ligos išmokos. „Sodra“ suskaičiavo, kiek pinigų galima gauti, kiek laiko išmoka skiriama ir kur dėl jos kreiptis. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą. „Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta.

Nuo 2024 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja svarbūs negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija, praneša Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nuo lapkričio 7 d. įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Nors retesni ar dažnesni vizitai pas odontologus – dažno kasdienybė, ne kiekvienas žino, kad po tam tikrų stomatologinių procedūrų galima gauti ir nedarbingumą. Be to, norint tam tikras odontologines paslaugas gauti nemokamai, kitą kartą reikia turėti ir siuntimą.  Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Žalgirio klinikos burnos chirurgė dr.

Vasarą „Sodra“ gauna daugiau pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą laikinuoju nedarbingumu. Per dieną atkeliauja keli prašymai patikrinti, ar asmuo, turintis gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, iš tiesų serga, o gal nedarbingumo laikotarpį išnaudoja kaip papildomus laisvadienius. Svarbu žinoti, kad gaudami ligos išmoką, privalome laikytis tam tikrų taisyklių.

Atėjus vasarai, gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą minutę. Kai kurie žmonės pramogauti ketina net sirgdami ir turėdami nedarbingumą – tikrą ar tariamą. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad už kelionės prie jūros nedarbingumo laikotarpiu iš žmonių gali būti atimta nedarbingumo išmoka. Vis dėlto panašu, kad gyventojams tai nė motais ir jie ieško būdų, kaip apgauti sistemą.