nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad norint reikšmingai sustiprinti šalies saugumą, krašto apsaugai reikėtų skirti 3,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Politikas teigia, kad susimokėti už savo saugumą turi visi, tačiau norinčių ir galinčių svariau prisidėti gyventojų grupių indėlis galėtų būti ir didesnis.  „Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc.

Lietuvos valdžia lėčiau už sraigę ketina įgyvendinti šaukimo reformą, kuri turėtų lemti, kad privalomajai pradinei karo tarnybai būtų pakviesta daugiau jaunų vyrų ir kad būtų didinamas bei sutvirtinamas aktyvusis karo rezervas: kitaip tariant, norima, kad pradinį karinį parengimą įgiję vyrai ir savanorės moterys būtų kviečiami reguliariai treniruotis ir neprarastų įgūdžių.

Rusijos planuojamas pajėgumų didinimas Vakarų karinėje apygardoje gali būti įgyvendintas per šešerius ar dešimt metų, bet kai kurie Lietuvos krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje iškelti uždaviniai bus pabaigti įgyvendinti gerokai po 2030-ųjų metų. Taigi Rusija bus nustekenta Ukrainoje, spės atsigauti, o mes tuo laiku vis dar galime būti nepasirengę gintis.  „Priminsiu, dvi šalys šalia mūsų, kaimynės, yra kare, jos kariauja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Vyriausybei iš naujo apsvarstyti siūlymą kitų metų biudžete numatyti skolinimosi galimybę krašto apsaugai. „Atsižvelgdamas į Prezidento kanceliarijos pasiūlymą NSGK siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę įstatymo projektą papildyti nuostata, numatančią teisę nepažeidžiant numatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos sprendimas Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą privalo sulaukti NATO bei Europos Sąjungos (ES) atsako. „Tai yra desperatiškas Kremliaus žingsnis, bet jis yra branduolinio šantažo dalis, todėl pasakymai, kad jis nieko nekeičia regiono saugume, būtų lengvabūdiškas bei neatsakingas“, – įraše „Facebook“ paskyroje sakė valdančiųjų konservatorių atstovas parlamente.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą. Šį pasiūlymą jis pateikė pirmadienį Seime per konferenciją, skirtą apžvelgti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė jo vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymui neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą. L. Kasčiūnas savo siūlymu pildo jau anksčiau Seime pateikimo stadiją praėjusias Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma nuostatų, pagal kurias žmogus su savimi turi turėti popierines licencijas ginklams ar šaudmenims įsigyti, leidimus jiems laikyti ar nešiotis.

Po raketų smūgio Lenkijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) keičia savo darbotvarkę, nutarta atidėti planuotą Lietuvos pasirengimo Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui svarstymą. „Dėl incidento Lenkijoje koreguojame darbotvarkę, norime išklausyti naujausią informaciją apie situaciją“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje bus aptariamas kitą savaitę.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dviejų civilių žūtis po Lenkijoje nukritusios raketos yra Rusijos atsakomybė. „Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.