mūsų ukraina

Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuris palengvins valdančiosios koalicijos sudarymą. Naujasis įstatymas, už kurį balsavo 235 iš 450 Aukščiausiosios Rados narių, numato, kad prie koalicijos gali jungtis ir individualūs parlamentarai, o ne tik frakcijos. Prezidento rinkimus laimėjęs Viktoras Janukovičius siekia kuo greičiau sudaryti naują valdančiąją koaliciją, kuri griebtųsi kovos su Ukrainą kamuojančia ekonomine krize.

Ukrainos politinė sistema beveik nuo pat Belovežo girios susitarimų pasirašymo ypatingu stabilumu negarsėjo. Anksčiau ją krėsdavo skandalai, susiję su Leonido Kučmos siekiais primesti šaliai autoritarinį režimą ir sulieti valdžios institucijas su stambiuoju oligarchiniu kapitalu, paskui buvo Kremliaus remti bandymai šalies vadovu padaryti Viktorą Janukovyčių, atvirai pasisakiusį už prorusišką Ukrainos kursą, bet turėjusį kiek atsitraukti po „oranžinės“ revoliucijos, iškėlusios Viktorą Juščenką.

Rinkimų organizavimas pamažu tampa nuolatiniu Ukrainos politikos procesu. Po Oranžinės revoliucijos rinkimai vyko kasmet. 2008-ieji galėjo tapti išimtimi, tačiau prezidentas pareikalavo neeilinius parlamento rinkimus surengti gruodžio 7 dieną. Kasdien vis sunkiau suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Ukrainoje. Prezidento Viktoro Juščenkos dekretai dėl administracinių teismų panaikinimo ir sukūrimo vos ne kasdien keičia vienas kitą ir tampa nebeaišku, kurie teismai dirba, kurie ne.

Politinė situacija Ukrainoje pastaruoju metu yra pakankamai nevienareikšmiška. Vyriausybės krizė, nesutarimai tarp svarbiausių šios šalies institucijų tik stiprėja. Įtampą didina ir santykiai su Rusija, kurie, Ukrainai ir toliau laikantis provakarietiškos linijos bei siekio prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, išlieka pakankamai prasti.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, kad pasirašys įsaką dėl parlamento paleidimo, jei iki spalio 2 dienos pabaigos Aukščiausioje Radoje nebus suformuota valdančioji koalicija, rašo „Unian.net“. Spalio 3 dieną sukanka 30 dienų, per kurias turėjo būti suformuota koalicija. Dabar Konstitucija suteikia prezidentui teisę paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka išvyko į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-iąją sesiją Niujorke, palikęs politinės krizės graužiamą Kijevą ir ieškodamas paramos Vakaruose. Manoma, kad susitikimuose su Vakarų šalių lyderiais ir sakydamas kalbą iš aukštos JT tribūnos Ukrainos vadovas bandys pavaizduoti padėtį šioje šalyje kaip nekeliančią grėsmės tarptautiniam pasitikėjimui Kijevu.

Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko padėjėjas atmetė bet kokią galimybę, kad J. Tymošenko blokas sudarys koaliciją su prorusiška Viktoro Janukovičiaus „Regionų partija“. Vicepremjeras Hrihorijus Nemirija kanalui BBC davė interviu prabėgus dienai po „oranžinės koalicijos“ žlugimo. Jis pareiškė, kad J. Tymošenko bloko prioritetu išlieka siekis susitarti dėl naujos koalicijos su ilgamečiais partneriais iš „Mūsų Ukrainos“ partijos.

Ukrainos parlamente oficialiai subyrėjo provakarietiška oranžinė koalicija. Ji ištvėrė vos vienerius metus. Jei frakcijos laiku nesusitars, Ukrainai vėl gresia pirmalaikiai rinkimai ir gal net grįžimas į Rusijos glėbį. Aukščiausios Rados pirmininkas Arsenijus Jaceniukas vakar paskelbė, kad valdančioji oranžinių koalicija parlamente nutraukė savo veiklą. Šios naujienos verčia analitikus abejoti šalies kurso į Vakarus ateitimi.

Ukrainos „Regionų partijos“ lyderis bei savo prorusiškomis pažiūromis garsėjantis politikas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad „oranžinės koalicijos“ valdymo laikas Ukrainoje baigėsi. „Atėjo istorinis limtas „oranžinių“ valdymui. Ateina nauji laikai“ – teigia politikas. V. Janukovičius neatskleidžia, ar jo vadovaujama partija yra pasiryžusi pakeisti dabartinę vyriausybę, tačiau jis teigia turintis receptų, kaip išbristi iš dabartinės krizės.