mokyklos

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, konservatorė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl, pasak jos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skleidžiamos neteisingos informacijos apie mokyklų tinklo pertvarką. „Šiandien kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl LVŽS ir jos narių, tarp jų ir kandidato į prezidentus Aurelijaus Verygos, skleidžiamos dezinformacijos apie tariamai uždaromas gimnazijas Lietuvos savivaldybėse.

Piktindamasi tautinių mažumų mokyklų padėtimi Lietuvoje, Lietuvos lenkų sąjunga šeštadienį surengė eitynes Vilniuje, jose dalyvavo apie tūkstantį žmonių. Akcija prasidėjo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tada eisena pajudėjo Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, o baigėsi Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, kur surengtas mitingas.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną. Lietuvoje yra tik dvidešimt mokyklų iš tūkstančio, kurios yra įsivedusios vidinę tvarką – mokymąsi be telefonų.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija trečiadienio posėdyje siūlys tarybai pervadinti Salomėjos Nėries gimnaziją Šv. Kotrynos vardu. Taip pat sostinės tarybai siūloma keisti Sofijos Kovalevskajos mokyklos pavadinimą į Vilniaus Sostinės gimnaziją. S. Nėries gimnazijos pavadinimo keitimui pritarė 12 komisijos narių, o S. Kovalevskajos – 10. Iš viso S. Nėries gimnazijos bendruomenė pateikė keturis mokyklos pavadinimų variantus – Medijų, Senamiesčio, Šv.

Sostinės Salomėjos Nėries ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamos priimti sprendimus dėl jų pavadinimų keitimo. „Mes kitą savaitė turėsime Istorinės atminties komisijos posėdį ir svarstysime dviejų mokyklų pavadinimų pakeitimus. Bus Vilniaus Salomėjos Nėries ir Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijų pavadinimų pakeitimai“, – Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, kad klimato kaitos, aplinkosauginės temos užkoduotos visose bendrojo ugdymo programose, mokytojai mano priešingai ir teigia, kad švietimo sistema tvarumo inicijuoti neskatina. Iniciatyva „Tvari Lietuva“ pasidomėjo, kaip tvarumo ugdymo svarbą bei integraciją mokyklose vertina skirtingų institucijų atstovai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai bei Kauno miesto savivaldybės atstovai sausio mėnesį atliko pilotinį šešių bendrojo ugdymo mokyklų fizinio saugumo vertinimą. Iki vasaros planuojama įvertinti visas Kauno miesto ugdymo įstaigas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Daug žadanti pradžia Sausio mėnesį Kauno mieste, remiantis specialiai suformuluotu klausimynu, įvertintas ir palygintas šešių bendrojo ugdymo mokyklų saugumas.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. startuoja įtraukusis ugdymas – pagal šią reformą, visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais. Nors švietimo pataisos, pagal kurias bus pradedamas įtraukusis ugdymas, registruotos dar 2020 m., šiandien kai kurios mokyklos teigia, jog neturi reikiamų specialistų, yra nepasiruošusios, o Seime buvo registruotos pataisos, kuriomis siekiama reformą apriboti.