mokesčių reforma

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė kitais metais sieks įgyvendinti jau priimtus sprendimus, o diskusijos dėl mokesčių pertvarkos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek turės būti priimta. „Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad toliau nepalaikys Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos, net jeigu diskusijos šiuo klausimu atgimtų dėl rizikos negauti europinės paramos. Pasak jos, nors Lietuvoje mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, geriau netvirtinti jokios pertvarkos, nei pritarti tokiai, kokia dabar yra siūloma. „Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė.

Vyriausybei rengiantis svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Valstiečiai ir žalieji pasitraukė iš nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Jais planuoja sekti ir kitos opozicinės partijos. Ar šis susitarimas žlugs? Kaip seksis politikams imtis kitų svarbių darbų, pavyzdžiui, mokesčių reformos ir kitų metų biudžeto, kai ant nosies net treji rinkimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krik...

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.  G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.  „Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.