mokesčiai

Kalbų apie gynybą sūkuryje prezidentas Gitanas Nausėda pasidalina savo vizija, kaip užtikrinti valstybės saugumą. G. Nausėda atsakė apie oro gynybą ir tankų pirkimą, kad šiuo metu dar niekas nieko neperka, nes tai yra, viso labo, tiktai platformos pasirinkimas ir sutartys, tiekimo terminai, pinigų sumos. Pats derybų procesas dar nėra prasidėjęs. Išskirtiniame interviu jis teigė, kad pinigus gynybos klausimams spręsti reikėtų imti iš verslų, o ne iš visų Lietuvos gyventojų.

SEB bankas padidino įkainį už pinigų išgryninimą nuo 0,8 proc. iki 2 proc. Taigi, nuo balandžio 9 d. išsigryninę tūkstantį eurų SEB paslaugų planų neturintys klientai paklos 20 eurų, nors prieš savaitę būtų sumokėję 8 eurus.  SEB naudotojai nustebo daugiau nei perpus išaugus mokesčiui. Tuo tarpu, naujienų portalo tv3.lt kalbinta SEB atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tvirtina, jog informavo apie tai klientus sausio mėnesį.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino įstatymo projektą dėl saldintų gėrimų mokesčio arba vadinamojo „limonado mokesčio“. „Šiuo mokesčiu siekiama gerinti visuomenės sveikatos būklę, skatinant gyventojus vartoti gėrimus, kuriuose yra mažiau arba visai nėra cukraus ar saldiklių“, – po vyriausybės posėdžio kalbėjo premjerė Kaja Kallas.

Politikams kartu su socialiniais partneriais ieškant būdų padidinti finansavimą krašto apsaugai, verslo atstovai linkę pritarti pelno bei pridėtinės vertės mokesčių (PVM) didinimui. Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai tikina, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų. Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.  Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys.

Dauguma žmonių turi sąskaitas banke ir paslaugų planus, leidžiančius nemokamai atlikti neribotus pervedimus. Vis tik, mokant mokesčius ar baudas valstybinėms institucijoms, gali tekti susimokėti papildomai iki 85 euro centų. Taip yra todėl, kad institucijos pasitelkia tarpininkus, o už jų paslaugas, t. y. greitą ir patogų pervedimą, turi susimokėti pats gyventojas. Vis tik būdų mokėti yra ne vienas.

Sąskaitos faktūros prašymas parduotuvėse iš pradžių gali pasirodyti nekaltas, tačiau šis dokumentas kartais yra naudojamas sukčiavimo tikslais, kai iš to neteisėtai pasipelno darbuotojas, įmonė ar jos savininkas. Į tv3.lt portalą kreipęsis skaitytojas Deividas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad vienas jo giminaitis nuolat visų prašo, jog pirkdami didesnius pirkinius, pvz., kompiuterį ar telefoną, prie kasos prašytų sąskaitos faktūros „ant“ jo įmonės.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas. Išsamiau apie tai – pranešime žiniasklaidai.

Lietuva tragiškos būklės keliams tvarkyti prašo Lenkijos pagalbos: į Seimą atvykę jos atstovai dalijasi patirtimi, kaip reikia finansuoti kelių tvarkymą. Pasak prezidentūros, tam, kad Lietuvos keliai būtų patenkinamos būklės, per metus reikia atseikėti vieną milijardą eurų. O vairuotojai netveria pykčiu – po žiemos keliuose vien duobės, vairuotojai nespėja remontuoti savo transporto priemonių.