mokėjimai

Lietuvos bankas skelbia, kad jų duomenimis, prieš metus sutartas sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas nuo 3 savaičių sutrumpėjo iki 3 dienų, ir tai yra gera žinia bankų klientams.  „(...) Po aktyvaus darbo su rinkos dalyviais per pastaruosius metus įvertinome duomenis ir matome, kad patikrinimo terminai gerokai sutrumpėjo.

Bankas „Swedbank“ skelbia nuo rugsėjo nebevykdysiantis pervedimų į 61 aukštos rizikos šalį. Taip, anot banko, siekiama sumažinti pervedimų į užsienio šalis riziką. Tarp valstybių, į kurias mokėjimai nebus atliekami – Afganistanas, Aruba, Bisau Gvinėja, Brunėjus, Burkina Fasas, Centrinės Afrikos Respublika, Mergelių salos, Džibutis, Eritrėja, Fidžis, Gambija, Gvinėja, Haitis, Irakas, Iranas.

Jau įprasta, kad internetu ar programėle pinigai pervedami ne tik už komunalines paslaugas, bendrus pietus, vakarėlį ar tiesiog prireikus jų artimiesiems ir draugams. Kartais centas pervedamas ir, pvz., norint perduoti žinutę žmogui, kuris užblokavo socialiniuose tinkluose. Daugeliu atvejų mokėjimo paskirtyje gyventojai nesusimąstę įrašo „skola“, „dovana“, „ačiū“ ar kokį nors linksmesnį palinkėjimą.

JAV integruotų mokėjimo sprendimų kompanija „Shift4“ plečia padalinį Vilniuje ir iki metų pabaigos padidinti darbuotojų skaičių iki 600. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu bendrovėje dirba apie 400 darbuotojų.

Dalis šalyje veikiančių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų prastai valdo riziką, nė vienos įstaigos šiuo požiūriu negalima vertinti aukščiausiu balu, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta analizė. Anot jos rezultatų, rizikos valdymo reikalavimų neatitiko 15 įstaigų, 50 juos atitiko iš dalis, 15 – vidutiniškai, o aukščiausio vertinimo balo negavo nė viena įstaiga iš 80 įvertintų įstaigų – daugiau nei pusės sektoriaus dalyvių, trečiadienį pranešė LB.

Mokėjimo kortelės yra populiariausia atsiskaitymo priemonė Baltijos šalyse, o Lietuvoje septyni iš dešimties gyventojų atsiskaitydami prekybos ir paslaugų vietose pirmenybę teikia kortelei, rodo naujas SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Pasak jo, pirmenybę kortelei teikia šeši iš dešimties Latvijos ir Estijos gyventojų. Gryniesiems pirmenybę vis dar sako teikiantys 16 proc. lietuvių, kai Estijoje tokių gyventojų tik 7 procentai.

Vienos didžiausių pasaulyje mokėjimų sistemos „MasterCard“ įplaukos paskutinį praėjusių metų ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi – 12 proc. – dėka išlikusio aukšto vartotojų išlaidų lygio. JAV įsikūrusi kompanija pranešė, jog palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, įplaukos ūgtelėjo nuo 5,22 mlrd. iki 5,82 mlrd. dolerių, Volstryto analitikams jas pranašavus vidutiniškai 5,79 mlrd. dolerių dydžio. Grynasis pelnas išaugo nuo 2,38 mlrd. iki 2,53 mlrd. dolerių.

Prezidento vetuotos ir Seimui grąžintos Mokėjimo įstatymo pataisos. leidžiančios bankams tvarkyti specialius asmens duomenis, bus peržiūrėtos, nes jos gali būti nepakankamai aiškiai argumentuotos, sako Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.  „Jeigu žmonėms kyla nerimo, mes galime iš naujo persvarstyti, diskutuoti šį įstatymą, kuriam, atrodė, pasiūlymų ar aštrios kritikos nebuvo anksčiau išsakyta.

Lietuvos bankas (LB) „Revolut“ bankui, kaip elektroninių pinigų įstaigos „Revolut Payments“ teisių ir pareigų perėmėjui, skyrė 70 tūkst. eurų baudą už tai, kad įmonė per nustatytus terminus nepatvirtino ir nepateikė audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei auditoriaus išvados. LB pranešė, kad įmonė šį pažeidimą jau pašalino.