minimumas

Penktadienį gali būti sutarta dėl to, kokia minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje bus mokama nuo kitų metų pradžios. Tačiau pakėlus minimaliąją mėnesinę algą (MMA) samdomiems darbuotojams, kartu išaugtų ir mokesčiai savarankiškai dirbantiems asmenims. Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovus vienijanti Trišalė taryba spręs, kokia gali būti MMA nuo 2024 m. pradžios. Galutinį sprendimą dėl taikytino minimumo priima Vyriausybė.

Kainoms sparčiai kylant gyventojams minimalios algos pragyvenimui nebeužtenka. Jauna mama pasakoja, kad jeigu ne vyro atlyginimas, ji iš minimumo pragyventi negalėtų. Neužtektų pinigų net būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Darbuotojų atstovė pastebi, kad gyventojams tenka dirbti po kelis darbus, kad galėtų išlaikyti save ir šeimos narius. Tuo metu ekonomistė pataria gyventojams kelti kvalifikaciją, tuomet, anot jo, kils ir atlyginimai.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai auga prekių ir paslaugų kainos. Tokį visuotinį brangimą itin sunku ištverti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Ypač uždirbantiems minimumą. Tai suprantama Vokietijoje, kur nuo spalio minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 22 proc. Tuo metu Lietuvoje apie tai valdžia nekalba ir siūlo laukti.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ministrė žada, kad kitais metais MMA gali augti ir daugiau nei 703 eurai. Tačiau kol kas anot jos, darbdaviai ir profesinės sąjungos dėl to dar nesusitarė. Sprendimas bus priimtas spalį. M. Navickienė teigė, kad diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) vyksta, tačiau susitarimo Trišalėje taryboje dar nėra. „Šiuo metu Finansų ministerijoje vyksta diskusijos, kad MMA reiktų kelti net daugiau nei buvo pradžioje kalbėta apie 703 eurus.

Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba antradienį nesutarė, kokia turėtų būti minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 2022 m. sausio 1 d. Pagal Darbo kodeksą MMA ir minimalų valandinį atlyginį nutarimu nustato Vyriausybė, tačiau priimdama sprendimą ji turėtų atsižvelgti į Trišalės tarybos poziciją. Kadangi ši vieningos pozicijos neišreiškė, ministrų kabinetas pats galės nuspręsti, kokį minimumą nustatyti.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo kitų metų galėtų augti 9,6 proc., arba 62 eurais – iki 703 eurų, teigia Lietuvos banko (LB) atstovė. Tačiau pramonininkai siūlo peržiūrėti MMA nustatymo formulę – atsižvelgti į gyvenimo kaštus, bendrą atlyginimų lygį, darbo našumą, tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų atstovai ragina vadovautis sutarta formule.

Apie besąlyginių bazinių pajamų (BBP) įvedimą ES diskutuojama jau seniai. Fiksuotų pajamų žmogui, nepriklausomai nuo jo uždarbio, šalininkai skelbia, kad tai padėtų išlyginti regioninius skirtumus Europos Sąjungoje ir sustiprintų socialinį bei ekonominį bendradarbiavimą.

Jungtinė Karalystė (JK) nuo ateinančių 2,2 proc. padidins minimalų atlyginimą, jis taps vienu didžiausių pasaulyje, skelbia „MarketWatch“. JK iždo kancleris Rishi Sunakas pranešė, jog vyresnių kaip 23 metų amžiaus darbuotojų valandos darbo atlygis didės nuo 8,72 iki 8,91 svaro sterlingų (iki 10,6 euro). Amžiaus riba sumažinta nuo 25 iki 23 metų. R. Sunakas pabrėžė, jog minimalų atlyginimą ketinama didinti ir jaunesniems darbuotojams.