minimali alga

Minimali alga pernai Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Anot jos, pernai minimali alga Lietuvoje siekė 840 eurų iki mokesčių, Latvijoje – 620 eurų, Estijoje – 725 eurus. Lietuvoje ji didėjo 15 proc., Estijoje – 10,9 proc., Latvijoje 24 procentais. Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje minimali alga siekė 41,9 proc., Estijoje ir Latvijoje – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) iki mokesčių Lenkijoje nuo sausio mėnesio pakilo iki 4242 zlotų (917 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis padidėjo iki 27,7 zloto (6 eurų). Į rankas gaus beveik 700 eurų Nuo sausio tik MMA uždirbantieji „į rankas“ gaus 3222 zlotus (696 eurus) per mėnesį.

Nuo sausio padidėjo minimalioji mėnesinė alga (MMA). Dėl to keičiasi kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, primena „Sodra“. Nuo sausio 1 d. dalis šalies gyventojų turi mokėti didesnes privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Kas turi mokėti įmokas „Sodrai“ Gyventojai dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti VSD ir PSD įmokas.

Prasidėjus naujiesiems metams, Lietuvoje įsigaliojo daugybė teisės aktų, kuriais buvo pakeisti tiek atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos, tiek įvairūs mokesčiai. Dėl to dalis gyventojų gaus daugiau pinigų į rankas. Tačiau kai kuriems daugiau jų teks išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausiu pasikeitimus, kurie turės įtakos daugelio gyventojų piniginėms.

Valdantieji ruošiasi nuo sausio padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausios algos kitąmet turi būti iki 30 eurų didesnės. Socialdemokratai su profsąjungomis perspėja darbuotojus būti atidiems, kad darbdaviai neapgautų – esą manipuliuodami mokesčiais kitąmet algos gali ir nepadidinti. Vienoje kompiuterių parduotuvėje ir elektronikos remonto įmonėje Marijampolėje dirba 11 darbuotojų.

Latvijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimui nuo 2024-ųjų beveik 13 proc. – nuo 620 iki 700 eurų. Nuo šių metų MMA Latvijoje didėjo 24 procentais. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, pernai MMA buvo mokamas 16 proc. dirbančiųjų, o ši dalis buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. Tik mažiausią leistiną pagal Darbo kodeksą mėnesio darbo užmokestį 2022-aisiais įstengė mokėti 17,7 proc. privataus ir 11,4 proc. viešojo sektoriaus darbdavių.

Lietuvoje vykdoma didelės apimties valstybės tarnybos reforma, kurio pirmasis etapas parlamente patvirtintas kiek anksčiau, o dabar laukia antrasis, į kurį pateks ir diplomatai. Užsienio reikalų ministerija parengė atitinkamus įstatymų projektus, bet užsimojo techniniams-ūkiniams darbuotojams mokėti mažiau nei Lietuvoje patvirtinta minimali alga.