mindaugas snarskis

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Dėl pernykštės sausros Jolantos Blažytės kontroliuojamo koncerno „Vikonda“ pajamos pernai sumenko daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau dėl efektyvesnio gamybos įmonių darbo pelno uždirbta daugiau negu 2017 metais, rašo „Verslo žinios“. Pernai „Vikondos“ pardavimo pajamos siekė 77,5 mln. eurų (2017-aisias – 105 mln. eurų.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

  Verslininkės Jolantos Blažytės valdomam koncernui „Vikonda“ vadovaus Suomijos bendrovės „Fazer Bakeries“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.   „Fazer Lietuva“ pranešė, kad M. Snarskis dar du mėnesius dirbs įmonėje, o vėliau taps „Vikondos“ generaliniu direktoriumi. Prie „Fazer“ Lietuvoje M. Snarskis prisijungė 2008 metais, o nuo 2014 metų taip pat dirbo Baltijos šalių „Fazer Bakery Baltic“ direktoriumi.

Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to netuštės piniginė? Pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, su kiekviena įmone yra atskiras susitarimas. „Kai kurios įmonės paminėjo konkrečius proc., kiek bus ko mažinama. Kai kur nereikia niekuo keisti, kai kur gal bus tie produktai kitkuo keičiami“, – sako jis.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

Lietuvos gamintojai teigia susiduriantys su daugybe iššūkių, vienas pagrindinių – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šis bei kiti iššūkiai ir lemia, kad reikia keistis ir prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų norų, nors tai ir lemtų didesnes kainas. Emigracija, senėjanti visuomenė yra tos demografinės problemos, kurios daro įtaką ir gamintojams, ir prekybininkams. O be to, gamintojai pastebi, kad lietuviai vis labiau dairosi kokybiškų produktų.

Televizijos ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Indrė Stonkuvienė ryžosi avantiūrai –„pasimatuoti“ senatvę ir pažvelgti, kaip jos atrodys sulaukusios garbaus amžiaus. Ši iniciatyva – tai socialinio projekto, skirto „Maltiečių sriubos“ kelionei po Lietuvą įamžinti, dalis. „Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir vyraujantis jaunystės kultas dažnai nustumia į šalį mums nepatogius, nors tikrai neišvengiamus dalykus. Vienas iš jų – tai senatvė.

Suomių bendrovė „Fazer“ planuoja didinti savo veiklos efektyvumą Baltijos šalyse, perkeldama duonos gamybą į Lietuvą ir Latviją. „Fazer“ taip pat ketina investuoti daugiau nei 5 mln. eurų į Ogrės kepyklą Latvijoje ir sustabdyti duonos produktų gamybą Taline. Tai sukurs iki 80 naujų darbo vietų Lietuvoje ir Latvijoje. „Situacija rinkoje yra sudėtinga. Pakuotos duonos vartojimas mažėja. Nuolat augančių sąnaudų naštos negalime perkelti į galutinę produktų kainą.