mindaugas palijanskas

Ekspertų vertinimu, Vyriausybė pasimokė iš ankstesnių klaidų ir nusprendė antrą kartą ant to paties grėblio nebelipti – tokias išvadas galima daryti išaiškėjus Akcizų įstatymo pakeitimo projekto detalėms. Pavasarį pristatytą išsamią studiją „Akcizų mokestis Lietuvoje“ parengę ekspertai teigia, kad šįkart valdininkų pasiūlyme galima įžvelgti daugiau racionalumo, rastas optimalus balansas tarp valstybės ir verslo poreikių.

Pradėjus Lietuvoje prekiauti standarto neatitinkančiu dyzelinu, kuriame ne mažiau kaip 7 proc. sudėties sudaro biodegalai, vežėjai sunerimo. Aplink sklando įvairios pozicijos apie galimą dyzelino įtaką vilkikų varikliams, tačiau tikslios informacijos apie naujo dyzelino įtaką vilkikams, neturi. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) vadovas Lukas Vosylius pasakojo, kad sunkiajam transportui biodegalai kelia dar didesnę riziką nei lengviesiems automobiliams.

Sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 procentų yra teisingas ir pagrįstas. Tuo tarpu ūkio subjektai ir asmenys, suinteresuoti didesniu importuojamos naftos bei degalų vartojimu, dezinformuoja visuomenę ir daro spaudimą valstybės institucijoms. Taip mano Biodegalų asociacija, kuri apie susiklosčiusią situaciją informavo Seimą, Vyriausybę ir kitas valstybės institucijas.

Savą naftos perdirbimo gamyklą turinčios Lietuvos gyventojai ir anksčiau už kurą mokėdavo daugiau nei aplinkinių šalių gyventojai. Tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis dar labiau padidėjo. Nepaisant sumažėjusių degalų pardavimo apimčių ir mažėjančių biudžeto pajamų iš akcizų, Finansų ministerija vakar pranešė, jog nesiūlys mažinti šių mokesčių.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (asociacija) kreipėsi į Vyriausybę ir Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetus ragindama kuo skubiau peržiūrėti akcizų degalams tarifus. Asociacija teigia, kad dėl šiemet įsigaliojusių naujų akcizų tarifų žymiai sumažėjo degalų pardavimo apimtis Lietuvos mažmeninėje naftos produktų rinkoje, teigiama asociacijos pranešime spaudai. Todėl, asociacijos skaičiavimais, valstybė į biudžetą nesurinks daugiau nei 162 mln.

„Esame Lietuvos patriotai, bet kiekvienas verslininkas skaičiuoja kaštus. Vien tik patriotizmu jo nepriversi piltis kuro Lietuvoje, jeigu kitose šalyse jis gerokai pigesnis“, – sako „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Pasak jo, Lietuvoje yra 38 tūkstančiai tarptautinio transporto automobilių. Kasdien jie užsipila 400–500 litrų benzino. Dabar nemaža jų dalis dyzeliną pilasi ten kur pigiau ir, aišku, ne Lietuvoje.

Seimui nusprendus nuo kitų metų degalinėse ir prekybos tinkluose drausti prekiauti alkoholiu nakties metu, verslininkai jau suka galvas, kaip kompensuoti būsimus nuostolius ir išvengti draudimo pažeidimų. Apie tai, kad šis Seimo sprendimas dalį degalinių darbuotojų paliks be darbo, dar iki įstatymo pataisų priėmimo kalbėjo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. Tą patį asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas dienraščiui patvirtino ir dabar.

Seime šiandien vėl bus diskutuojama apie Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir, reikia tikėtis, kad galų gale bus priimtas sprendimas dėl alkoholio prekybos ir vartojimo  ribojimų.

Verslininkų nuomone, kylančias kuro kainas galėtų pažaboti importo rinkos liberalizavimas arba kainų reguliavimas „Mažeikių naftos“ įmonei. Nors Lietuva ir turi naftos perdirbimo įmonę, šalies gyventojai ir verslininkai tuo džiaugtis negali – vidutinė degalų kaina šalyje yra gana didelė, palyginti su kitomis ES valstybėmis ir net šalimis kaimynėmis. Kylančios degalų kainos didina ir vis augančias prekių bei paslaugų kainas.