milda jankauskienė

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Lietuvoje paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys vėl gali pasinaudoti proga gauti 257 eurų išmoką.  Dalis asmenų, kurių gyvenamoji teritorija buvo laikytina epidemiologiškai pavojinga, jau anksčiau galėjo pretenduoti gauti piniginę išmoką. Tačiau nuo šeštadienio įsigaliojus karantinui visoje Lietuvoje, tai padaryti galės ne tik atskirų savivaldybių gyventojai.

Šeštadieniniame „Tėvų darželyje“ laidos vedėjai Žygis ir Dovilė Stakėnai ieškojo atsakymų į visiems ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams kylančius klausimus: kokio amžiaus vaiką leisti į darželį, kaip suprasti, kad mažylis jau pasirengęs ir kokių klaidų nedaryti, kad adaptacija vyktų sklandžiai?  Atsakymus pateikė ir asmenine patirtimi laidoje dalinosi trijų vaikų mama, tinklaraščio „Mamos gyvenimas“ įkūrėja Žemyna Treiderė, gamtos darželio „Po Smilgom“ įkūrėja, edukologė Milda...

Tyrimų duomenimis, jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo iki 18,9 proc., kai ES šis rodiklis siekė 16,8 proc. Specialistų teigimu, tam įtakos turėjo pasaulinė pandemija ir mūsų šalyje galiojęs karantinas. Tačiau darbdaviai ramina: situacija nėra prasta ir jaunuoliai jau turi galimybę grįžti į darbo rinką. Devyniolikmetis vilnietis Matas jau penkis mėnesius neranda darbo. Prieš pandemiją vaikinas dirbo sandėlio darbuotoju, bet per karantiną buvo priverstas išeiti.

Vilnietei Kristinai (vardas pakeistas) prieš keletą metų nustatyta psichikos negalia. Mergina sako turinti karčios patirties su valstybinėse įstaigose dirbančiais specialistais, ji nenori lankytis pas ten dirbančius psichiatrus, vartoti vaistų, todėl renkasi privačią psichoterapinę pagalbą. Dėl šios priežasties Kristinai negalios terminas negali būti pratęstas, ji negauna paslaugų, kurios teikiamos psichikos negalią turintiems žmonėms.

Darbdaviai skundžiasi, kad neranda populiariausių profesijų darbuotojų, tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, atlyginimų kelti jiems nėra skubama. Kai kurių profesijų atstovai šiemet uždirba tik šiek tiek daugiau nei prieš metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje ir toliau populiariausia profesija buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Skaičiuojama, kad dabar jų yra 79,3 tūkst.

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Šįmet nemalonios žinios, perspėjimo apie planuojamą atleidimą iš darbo, sulaukia dvigubai daugiau lietuvių nei pernai. O kas antras iš jų dirbo viešajame sektoriuje. Ekspertai perspėja: šis faktas, ieškant naujo darbo, gali pakišti koją. Kaltina pertvarkas  Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, 2017 m. įspėjimus apie numatomą atleidimą gavo apie 2900 žmonių.