medicina

Ilgomis eilėmis nepatenkintiems gyventojams vis dažniau už sveikatos paslaugas nemažus pinigus tenka susimokėti iš savo kišenės. Nors daug kas paburnoja, kad ir taip moka mokesčius, o paslaugos negauna, politikai ir medikai atkerta, jog laikas nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną. Dar daugiau – svarstoma, kokie galėtų būti nauji paslaugų apmokėjimo modeliai.

Kadencijai einant į pabaigą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aktyviai tęsia apsilankymus Lietuvos regionų gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Rietavo. „Grįžtu iš Kupiškio, tačiau keletas įžvalgų iš praėjusios savaitės vizito Rietave. Dėl ko labiausiai skauda mažoms savivaldybėms? Aplankytas Rietavas yra puiki iliustracija“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Nuo kitų metų sausio 1 d. vairuotojų laukia pokyčiai, nes vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su sveikatos medicininės pažymos galiojimu. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu gali užtraukti ir piniginę baudą. Šeimos gydytojai ir ministerija ragina nedelsti pasitikrinti sveikatą, nes srautai, norinčių pasitikrinti sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, išaugo dvigubai.

Paradoksas, bet žmonės – su ribotomis žiniomis arba mažiau išsilavinę – gali patirti geresnius gydymo rezultatus nei labiau išsilavinę ar stipriau informuoti asmenys. Vienas iš svarbiausių veiksnių čia – papildomas placebo efektas, kuris yra labai galingas gydymo komponentas. Placebo efektas apibrėžiamas kaip teigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis ne dėl veikliosios gydymo medžiagos, bet dėl paciento tikėjimo gydymo veiksmingumu.

Posakis „skausmas yra grožis, o grožis – skausmas“ žinomas jau ne vieną dešimtmetį, tačiau dabar šis senas posakis įgavo naują, šiurpą keliančią realybę. Milijonai žmonių, norėdami pasiekti, jų manymu, „tobulą išvaizdą“, ryžtasi ekstremaliems pokyčiams, o jų rezultatai kartais net būna pražūtingi.

Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių išreiškia norą po mirties savo kūną paaukoti medicinos mokslui. Tam ryžtasi jau ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Dėl to medicinos studentai džiaugiasi, nes jiems daugėja galimybių mokytis iš realaus kūno, o ne čiupinėjant muliažus. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, sutikimą po mirties savo kūną paaukoti medicinai pastaraisiais metais pateikė apie pusšimtis tautiečių. Prieš dešimt metų per metus tai darydavo vos vienas kitas.

Vis daugiau žmonių skundžiasi ilgėjančiomis eilėmis prie odontologų kabinetų poliklinikose. Kai kuriems tautiečiams sugedus dantims tenka laukti tris, o kartais ir šešis mėnesius. Medikų teisių gynėjai atkerta – kitaip nebus: kol poliklinikos nemokės didesnių algų ir negerins darbo sąlygų, jauni specialistai ir toliau dirbs privačiame sektoriuje ar net užsienio šalyse.

Pas naujienų portalo tv3.lt tinklalaidės „Karjeros laiptais“ vedėją Laurą Šukienę svečiuojasi žinomas vaikų ligų gydytojas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas. Tinklalaidėje garsus profesorius ne tik papasakojo apie jaunystės metus, bet ir mintimis nusikėlė į vaikystę – prisiminė pirmąją svajonėse atsiradusią profesiją ir tėvų žodžius, kurių nepamirš niekada. Prof. R. Kėvalas gimė ir augo Kaune, Vilijampolėje.

Greitosios medicinos tarnyba šeštadienio rytą pasidalijo istorija iš medikų kasdienybės. Atvykę gelbėti žmogaus, medikai pateko į pavojingą situaciją. Nepaisant pavojingų aplinkybių, medikai išvydo nuo šalčio pamėlusį vaiką.  Socialiniuose tinkluose Kauno greitosios medicinos tarnyba paviešino įrašą su neeiline istorija. Atvykus – pavojinga situacija „Emocijų švytuoklėse... Kartais gelbėdami medikai pravirksta... ...eilinė darbo diena... Temsta.