martynas nagevičius

Nors elektromobilių skaičius per ketverius pastaruosius metus Lietuvoje procentaliai išaugo beveik 10 kartų, realaus jų proveržio nematyti. Anot ekspertų, viena pagrindinių priežasčių – neišplėtotas jų įkrovos stotelių tinklas, nepakankama elektros tinklų infrastruktūra, pernelyg pasyvus požiūris į paramą įkrovos stotelių vystymo projektams. Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių, vietoje šiuo metu esančių 12 tūkst.

Nors elektromobilių skaičius per ketverius pastaruosius metus šalyje išaugo beveik dešimt kartų, taip laukiamos jų revoliucijos vis dar nematome. Viena pagrindinių priežasčių yra neišplėtotas jų įkrovos stotelių tinklas ir įvairūs stabdžiai jį plėsti: nepakankama elektros tinklų infrastruktūra, pernelyg pasyvus požiūris į paramą įkrovos stotelių vystymo projektams. Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių vietoje šiuo metu esančių 12 tūkst.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pernai iki 2 gigavatų (GW) apribotos komercinių saulės jėgainių galios leidžia vystytojams tikėtis nuostolių, patirtų sustabdžius projektų plėtrą, kompensavimo, sako rinkos dalyviai.   KT antradienį paskelbė, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojama pradėtų projektų plėtra, prieštarauja Konstitucijai.

Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtra Lietuvoje nebus tokia sparti, kaip prognozuoja energetikos ministras, mano Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Europos Sąjungos šalyse keliami ekologiniai tikslai dažnai atrodo itin ambicingi ir kartu sunkiai įgyvendinami. Tiesa, laikui bėgant vis garsiau imama kalbėti apie įvairius būdus, kuriais, tikėtina, taps lengviau juos pasiekti. Vienas tokių – biometano dujų gavyba bei naudojimas įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, transporte.

Saulės energetikos verslininkai valdančiuosius vis atkakliau spaudžia skubiai naikinti ribojimus plėstis komerciniams saulės parkams. Verslininkus ginti stoja jau ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdantieji. Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui liejasi kritikos lavina, tačiau šis į raginimus diskutuoti nereaguoja ir šiandien atostogauja.

Kalbant apie spartesnį perėjimą prie švarios energijos, tarp kitų atsinaujinančių išteklių vis dažniau minimas vandenilis. Europoje daugėja vandeniliu varomų transporto priemonių, o bandomojo traukinio kelionė jau įvyko Vokietijoje.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys per artimiausius 8 metus Lietuvai žada energetinę revoliuciją. Esą nuo kito dešimtmečio Lietuva visą elektrą pasigamins pati ir didžiąją dalį jos sudarys atsinaujinantys šaltiniai. Ministras ragina visus statytis saulės elektrines, pirkti nutolusias elektrines ir žada iki trečdalio išlaidų kompensuoti. Žmonės skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks jų saulės elektrinės.