martinas žaltauskas

Skaičiuojama, kad labdara, skiriama nevyriausybinėms organizacijoms, per krizę susitraukė beveik perpus. Verslininkai teigia labdaros projektų neatsisakantys – jie kartais išauga į savarankiškas organizacijas, kurioms pagalbos nebereikia. Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar verslininkai vis dar užsiima labdara.

Šiandien, kai visiems trūksta pinigų, gyventojų apsisprendimas skirti 2 proc. praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio - apie 60 mln. litų labdarai, rūpi daug kam, taip pat ir sukčiams. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau pradėjo tyrimą dėl nelegalios veiklos, kai siekdamas gauti "paramą" vyriškis 2 proc. mokesčių galintiems jam skirti žmonėms organizavo nelegalią loteriją, kurios laimėtojams žadėjo butą Vilniuje. "VMI yra tyrusi ne vieną atvejį, kai prašymas pervesti 2 proc.

Vilniaus savivaldybės kontrolieriai apstulbę: sostinės vadovai, per dvejus metus pervedę daugiau kaip pusę milijono litų viešajai įstaigai Savanorių centrui, taip ir nesulaukė sutartų darbų įgyvendinimo. Sandorio dalyviai prasitaria, kad projekto „krikštatėvis“ - tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Kasmet skiriama 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama nevyriausybinėms organizacijoms iš tiesų pildo biudžetinių įstaigų sąskaitas. Įstatymas esą jau seniai iškreiptas ir nebeturi prasmės, o vietoj to būtų galima sumažinti GPM ar iš paramos lopyti biudžeto skyles. Pagal pirminę idėją 2 proc. GPM buvo sumanyta kaip paramą skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau vėliau į sąrašą buvo įtrauktos ir biudžetinės įstaigos.

Lietuviai mūru stoja ginti savo pozicijų mūšyje dėl Europos Sąjungos biudžeto, kad tik negautume mažiau. Bet ar stotume lygiai taip pat ginti savo įsipareigojimų teikti paramą kitoms valstybės? 2004 m. pabaigoje Pietryčių Azijoje įvykusi tragedija ir dosni Lietuvos gyventojų parama tarsi nepalieka abejonių – nelaimės ištiktiems žmonėms paaukota daugiau nei milijonas litų, vadinasi, esame solidarūs ir užjaučiantys.