marine le pen

Prancūzijos parlamentas antradienį priėmė Emmanuelio Macrono vyriausybės remiamą imigracijos įstatymą, dėl kurio kilo paties prezidento partijos maištas dėl kraštutinių dešiniųjų paramos sugriežtintai projekto versijai. Žemieji parlamento rūmai įstatymo projektą priėmė didele balsų persvara; valdančiajai partijai galiausiai neprireikė Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo“ (Rassemblement national, RN) paramos jam prastumti.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) šeštadienį išrinko savo vadovu 27 metų kylančią politikos žvaigždę Jordaną Bardellą, kuris taps Marine Le Pen įpėdiniu ir sieks, kad RN priartėtų prie pagrindinės srovės politinių jėgų. M. Le Pen protežė J. Bardellos pergalė buvo prognozuota. Jis laimėjo partijos narių balsavimą surinkęs 85 proc. balsų ir aplenkė pietinio Perpinjano miesto merą Louis Aliot, už kurį balsavo 15 proc. partiečių.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė, savo tėvo pėdomis sekanti politikė Marine Le Pen 2022 m. buvo gerokai priartėjusi prie pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose. Visa Europa rinkimų rezultatų laukė užgniaužusi kvapą, nes neaišku, kas būtų nutikę, jei Putinui palanki kandidatė būtų laimėjusi rinkimus. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Rinkėjai sudavė smūgį Prancūzijos prezidentui Macronui – parlamento rinkimuose jo koalicijai nepavyko surinkti absoliučios daugumos balsų. Tad dabar Macronui ir jo partijai teks ieškoti sąjungininkų. Tačiau realiausi kandidatai jau pareiškė, kad žada likti opozicijoje. O kai kurie apžvalgininkai svarsto, ar nesusvyruos ir Macrono, kaip stipraus Europos lyderio įvaizdis.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmadienį pareiškė, kad ypatingai sėkmingas jos partijos pasirodymas šalies parlamento rinkimuose yra „istorinė pergalė“ ir „seisminis įvykis“ Prancūzijos politikoje. Daugelis rinkėjų sekmadienį atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų kandidatus, todėl prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas neužsitikrino absoliučios daugumos Nacionaliniame Susirinkime.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas. Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio dar po savaitės, birželio 19 dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen  pralaimėjimą prezidento rinkimuose vadina „pergale“, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Komentuodamas rinkimų rezultatus, Turkijos vadovas sakė, jog pasaulis dėl ekstremizmo ir taip nukentėjo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį sekmadienį buvo perrinktas antrai kadencijai, tačiau M. Le Pen surinko istoriškai aukštą balsų skaičių – 41,5 procento.

Visos Europos dėmesį prikaustę Prancūzijos prezidento rinkimai baigėsi – antrajai kadencijai išrinktas Emmanuelis Makronas leido civilizuotam pasauliui lengviau atsikvėpti. Su šia pergale šalies vadovą sveikino Vakarų pasaulio lyderiai – esą rinkėjai pasiuntė aiškią pasitikėjimo Europa žinią. O pralaimėjusi euroskeptikė ir Putino sąjungininkė Marine Le Pen pareiškė, kad iš politikos niekur nesitraukia ir ruošiasi šalies parlamento rinkimams.