margarita starkevičiūtė

Globalizacijos proceso paliesta ekonomika šiandien yra visai kitokia, nei prieš kelis dešimtmečius. Europos sąjungos, JAV, kitos didžiosios pasaulio šalys nebegali savarankiškai vykdyti ekonominės politikos, nes jų finansų sistema yra tarpusavyje susijusi, tad visos bėdos, skolos ir kitokios ydos iš vienos šalies iš karto persiduoda į kitą.

Lietuvai Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant septintus metus, pasigirsta vis daugiau nuomonių apie buvimą ES naudą ir neigiamybes. Vienų vertinimais, ES – Lietuvos stabilumo garantas, kitų – tautiškumą, valstybės identitetą ir jokios naudos neduodantis darinys. Socialinių mokslų daktarė buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė vienu iš narystės ES privalumų įvardino atsivėrusį pasaulį, žmogaus teisių užtikrinimą.

Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius Europos Parlamento (EP) rinkimus vadina demokratijos laidotuvėmis ir teigia, kad valdančiųjų lyderiams džiūgauti dėl jų rezultatų nereikėtų. "Viena naujiena džiugi mūsų partijai, kad mes žymiai geriau pasirodėme nei Tautos prisikėlimo partija, kuri yra valdančioji ir jos pirmininkas vadovauja Seimui", - ironizavo EP slenksčio neperžengusios partijos vadovas.

Europos politikoje įprasta sakyti, kad jeigu turi kitokią nuomonę nei oponentas, turi dalyvauti rinkimuose, o jei nedalyvauji – reikia tylėti. Kadangi aš prezidento rinkimuose nedalyvauju, buvau nutarusi nekomentuoti pretendentų pareiškimų. Bet dabar manau, kad kyla reali grėsmė Lietuvos nepriklausomybei, todėl norėčiau savo poziciją išsakyti viešai. Aš esu iš tos pačios kartos kaip pretendentai į prezidentus, gimusi tremtinių šeimoje ir puikiai prisimenu tuos laikus.

Birželio 7 dieną įvyks jau antrieji Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkėjai balsuos dėl 2009 – 2014 metų kadencijos EP europaramentarų iš Lietuvos mandatų paskirstymo. Atsiradus naujoms Europos Sąjungos narėms, jų išrinksime vienu mažiau nei prieš penkerius metus – tik dvylika. Didžioji dalis partijų jau parengė bei paskelbė kandidatų į EP sąrašus. Ko nepasakysi apie rinkimų programas. Tos, kurios paskelbtos, pasižymi nekonkretumu.

Vladas Genys – aktyvus atgimimo veikėjas, Vydūno mokinys, Tautininkų sąjungos veteranas, Vietinės rinktinės karys, šiandien braižo tautos ir valstybės strategijos gaires. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga šnekindami daugelio svarbiausių istorinių įvykių ir veiksmų dalyvį, drauge su lyg vakar išgyventais įspūdžiais, išgirstame šviežias idėjas dabarčiai ir ateičiai.    Dar Biržų gimnazijoje, apie 1937 metus, atvažiavęs Vydūnas išdėstė mums tautiškumo pagrindus.

Trečiadienį kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre, Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolánekas patikino, jog šios šalies parlamento pareikštas nepasitikėjimas jo vyriausybe nesukliudys sėkmingam Čekijos pirmininkavimui ES Tarybai. Tai politikas sakė pristatydamas kovo 19-20 d. surengto Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. M. Topolanekas pasidžiaugė, jog šiame susitikime sutarta skirti 400 mlrd. eurų (arba 3,3 proc. ES BVP) ekonomikos gaivinimui.

Per besibaigiančią penkerių metų kadenciją dažniausiai Europos Parlamento aktyvumo statistikoje minima Darbo partijos atstovė Danutė Budreikaitė. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai priklausanti D.Budreikaitė per kadenciją pateikė 18 siūlymų dėl rezoliucijos, uždavė 40 klausimų, skaitė 2 pranešimus, 10 kartų pareiškė nuomonę, iš viso per plenarinius posėdžius pasisakė 176 kartus.

Lietuvai atstovai Europos Parlamente, kuris trečiadienį pritarė naujojo JAV prezidento sprendimui uždaryti Guantanamo kalėjimą ir paragino ES „būti pasirengusiomis priimti Gvantanamo kalinius“, skeptiškai vertina tokią galimybę. Tačiau tokią poziciją jie grindžia skirtingais argumentais. Konservatorių atstovo Vytauto Landsbergio teigimu, jo pozicija dėl galimo Guantanamo kalinių priėmimo yra atsargi, nes nėra galutinai įrodyta, kad jie nėra susiję su teroristinėmis organizacijomis.