margarita šešelgytė

Nepaisant to, jog karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m., o plataus masto invazija – 2022 m., Europos lyderiai intensyviai apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą pradėjo kalbėti tik pastaruoju metu. Nors kai kurie ekspertai įvardija skirtingas Rusijos puolimo datas, tačiau jie sutinka dėl vieno – Europa per naiviai tikėjo Rusijos demokratija.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Kinijoje ir pareiškimas, kad Europa neturėtų vadovautis JAV politika Taivano atžvilgiu, sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje. Nors dalis ekspertų ir įžvelgia tiesos Prancūzijos lyderio žodžiuose, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad E. Macronas yra tik kalbėtojas, o užsienio politikoje – vienas nesėkmingiausių Europos Sąjungos vadovų.

Putino sprendimas stabdyti dalyvavimą branduolinės ginkluotės sutartyje – šantažo įrankis, tačiau jis gali turėti blogų pasekmių. Visgi prezidentas Joe Bidenas Varšuvoje pasiuntė aiškią žinią, kad Vladimiras Putinas Vakarų šantažui turi vis mažiau erdvės, svarstė Margarita Šešelgytė. TV3 žinių „Dienos komentare“ politologė teigė, kad Joe Bidenas savo kalboje žinutę pasiuntė ne tik Putinui, bet ir kitoms suinteresuotoms pusėms.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino grasinimas branduolinio ginklo panaudojimu yra blefas, sako VU TSPMI profesorė, politologė Margarita Šešelgytė. Anot jos, V. Putinui blefuoti sekasi vis prasčiau, o jo žodžiais tiki vis mažiau Vakarų pasaulio lyderių. Vis dėlto jei V. Putinas išties pasiryžtų panaudoti branduolinį ginklą, tai reikštų ne tik jo, bet ir jo aplinkos pabaigą.

Trečiadienio rytą ištransliuotoje kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie prasidedančią dalinę mobilizaciją. Rusijos kariuomenė karui Ukrainoje tęsti planuoja pakviesti 300 tūkst. atsargos karių.

Vis garsiau kalbama apie vizų į Europos Sąjungos šalis neišdavimą Rusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo tą daryti ir be bendro visų šalių sutarimo, tačiau ekspertai kalba ir apie kitus variantus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę VU TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė ir buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius teigė, kad tik nedidelė dalis rusų turi galimybių ir lėšų išvykti iš savo šalies.

Lietuva toliau kuria planus, kaip užkirsti kelią visiems rusų turistams patekti į Europą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada neįsileisti rusų, net jei Lietuva negautų visos Europos Sąjungos palaiminimo. Landsbergis sako, kad tada Lietuva bandys tartis su nedidele valstybių grupe, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu.

Lietuvoje jau atsiranda verslų, užtrenkia duris turistams iš Rusijos. Štai Pakruojo dvaro šeimininkas sako jau išprašęs kelias rusų šeimas – sako jam jų kruvinų rublių ar eurų nereikia. Jis tikisi, kad taip privers bent dalį rusų susimąstyti dėl to, ką Putino režimas daro su Ukraina. Kol kas neaišku ar Europos sąjungos šalys sutars vieningai neįsileisti visų turistų iš Rusijos – politologai tuo labai abejoja.