maisto pramonė

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuva gali sėkmingiausiai konkuruoti tose srityse, kur esame stipriausi: maisto pramonėje, apdirbamojoje gamyboje, aukštosiose technologijose, o ypač – chemijos ir lazerių pramonėje. Taip, žvelgdamas į ilgalaikę Lietuvos ekonomikos perspektyvą, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas. „Mums tikrai nereikia kurti kažko naujo.

Rytoj, balandžio 4 d., Kaune, „Žalgirio“ arenoje prasideda 20 tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Joje daug dėmesio bus skirta kitais metais Milane vyksiančiai pasaulinei parodai „EXPO 2015“. Aplinkos ministerija, kuriai Vyriausybė yra pavedusi kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoti Lietuvos pristatymą svarbiausiame kitų metų tarptautiniame renginyje, visas tris parodos dienas viename iš „AgroBalt 2014“ stendų pristatys būsimąją pasaulinę parodą ir Lietuvos pas...

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre atidaryti du sektoriniai praktinio mokymo centrai - Maisto technologijų bei Viešbučių ir restoranų. Tai vieninteliai sektoriniai praktinio mokymo centrai Kauno regione, ruošiantys maisto produktų gamybos ir viešbučių, restoranų bei viešojo maitinimo sektoriaus specialistus. Jie įkurti modernizavus Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro praktinio mokymo bazę.

Vienos didžiausių šalies maisto pramonės įmonės „Biovela“ antrinė bendrovė „Utenos mėsa“ ketina tiekti kotletus „Hesburger“ tinklui - su juo jau pasiekė pirminius susitarimus. Taip pat bendrovė derasi ir su greitojo maisto restoranų tinklu „McDonalds“. Į įrangą, skirtą mėsainių kotletų gamybai bendrovė investavo 5 mln.

Žengti konkretūs žingsniai sprendžiant aktualią problemą, kaip išplėsti Lietuvos maisto gamintojų produkcijos eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas galimybių ribas. Žemės ūkio ministerija derina rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvažiuosiančių JAV maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito detales. Inspektoriai tikrins Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, ar jos atitinka būtinas sąlygas dėl leidimo vežti mėsos gaminius į JAV.

Lenkijos maisto pramonė gali patirti milijardus zlotų nuostolių dėl žalingos druskos, kuri gamintojams buvo tiekiama iš „Anwil“ trąšų fabriko, rašo „Lietuvos Rytas“. Dabar pigios techninės druskos pirkusių maisto pramonės įmonių vadovai neigia įtarę ar juolab prisidėję prie sukčiavimo. Nors yra nufilmuota, kaip didžiuliai kiekiai techninės druskos vežami į garsių bendrovių JBB, „Larus“, „Mroz“, „Piekus“, „Polsmaki“ sandėlius, jų vadovai neigia tokios druskos bėrę į produktus.