maisto kainos

Graikijoje smarkiai išaugo alyvuogių aliejaus kaina. Vartotojai šiuo metu už litrą įprasto alyvuogių aliejaus moka daugiau nei kada nors anksčiau – nuo 12 iki 15 eurų. Kovą „skystojo aukso“ – taip kartais vadinamas alyvuogių aliejus – kaina buvo 67,2 proc. didesnė, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, trečiadienį pranešė statistikos agentūra „Elstat“. Kainų sprogimą sukėlė labai prastas 2022/2023 metų sezono derlius.

Pastaruoju metu kai kurie ekonomistai džiūgauja, kad kainų augimas Lietuvoje neva nuslopo, o kai kas esą net ir atpigo. Tačiau dažnai pamirštama pasakyti tai, kas iš tiesų svarbu kiekvieno kišenei ir skrandžiui. Per kelerius metus maisto kainos Lietuvoje augo daug sparčiau nei visoje Europos Sąjungoje (ES) ir netgi kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Dar daugiau – atlyginimų augimas mūsų šalyje toli gražu nebuvo toks spartus, kaip maisto kainų augimas.

Nors prekybos tinklai pirkėjus prieš Velykas vilioja nuolaidomis, daugelis lietuvių apsipirkti vis tiek vyksta į Lenkiją. Žmonės pasakoja, kad maisto parsiveža tiek, kad užteks ne tik šventiniam stalui, bet ir visam balandžio mėnesiui.  Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija iš Kauno pasakojo, kad jau praėjusią savaitę Velykoms apsipirko Lenkijoje. „Su šeima vykome į Suvalkus, daugiausiai pirkome mėsos, pieno produktų, įvairių saldumynų. Taip pat miltų, cukraus, kruopų.

Gyventojai jau suskubo ruoštis Velykoms. Žmonės skaičiuoja, kad šio mėnesio pabaigoje maistui teks išleisti kur kas daugiau nei įprastai. Už gausų šventinį stalą teks pakloti nemažai pinigų. Tiesa, panašu, kad kainos šiemet bent kiek mažesnės nei pernai prieš Velykas.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį vis daugiau tenka išleisti maistui. Žmonės nebežino, ko griebtis, dažnas perka tik pigiausius produktus, tačiau išlaidos maistui vis tiek auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad nėra iš ko mažinti kainų, o ekonomistai bando guosti, kad maisto kainos jau nusistovėjo ir ateityje turėtų nebekilti. Vis dėlto gyventojai tikina, nematantys jokio kainų balanso. Anot jų, maistas tik brangsta ir apie tai jie diskutavo viename iš socialinių tinklų.

Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – net penktadalis, kai Airijoje gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį išleidžia grubiai 600 eurų.

Skurstantiems gyventojams Lietuvoje skiriama parama. Anksčiau žmonėms buvo dalijami maisto paketai, o dabar išduodamos specialios kortelės, su kuriomis bus galima įsigyti maisto įprastose parduotuvėse. Tačiau gyventojai skaičiuoja, kad 8 eurų, esančių kortelėje, neužteks net būtiniausiems maisto produktams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad neseniai pasiėmė socialinę kortelę, skirtą maistui įsigyti.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti vis daugiau pinigų. Kainų specialistai pastebi, kad daugelis žmonių įprastomis kainomis maisto tiesiog nebeįperka, todėl ieško akcijų ir nuolaidų. Jų metu gyventojai plūsta į parduotuves ir tuština lentynas. Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad pirmadienį nuvykusi apsipirkti į „Norfos“ parduotuvę rado tuščias lentynas. „Perskaičiau, kad būtent pirmadieniais, nuo 17 val.

Jei parduotuvė SMS žinutėmis skatina klientus pirkti produktus palankesnėmis kainomis nei konkurentai, ji privalo paaiškinti, kaip atliko tokius skaičiavimus, teigia teisininkai, komentuodami prekybos tinklų „Biedronka“ ir „Lidl“ ginčą Lenkijoje.