m. lapinskas

Epidemiologinei situacijai negerėjant, kai kurie universitetai ir fakultetai priėmė sprendimą naują pusmetį pradėti nuotoliniu ugdymu. Į nuotolinį ugdymą kuriam laikui pereina Vytauto Didžiojo universitetas, bent vienas Vilniaus universiteto fakultetas, kituose universitetuose bus studijuojama mišriu būdu. Diskusijos dėl nuotolinio ugdymo vyksta ir šalies aukštosiose mokyklose.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų bei daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien pakvies ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad praėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuos politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Politikams aršiai diskutuojant dėl karantino ir pandemijos valdymo priemonių, komunikacijos specialistai pastebi, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi šiek tiek lengvesnės komunikacijos pandemijos valdymo klausimais. Naujų užsikrėtimų skaičiams augant skelbiama, kad karantino įvesti neplanuojama.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Dar rugpjūčio viduryje Vyriausybė nusprendė, kad į aukštąsias mokyklas studentai galės grįžti tik su galimybių pasu. Visi kiti, kurie galimybų paso neturės, mokytis galės tik nuotoliniu būdu. Universitetai jau paskelbė, kaip tikrins galimybių pasus, o studentai piktinasi, kad tokia tvarka atneša vieną rimtą problemą studentams – nespėjus gauti antros vakcinos nuo COVID-19 dozės, jiems tektų už testus dokumentui gauti mokėti patiems.

Dviejų skirtingų naujienų portalų paskelbtos visuomenės apklausos rodo skirtingus visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe rezultatus. Vienoje matyti, kad Vyriausybe pasitiki kone pusė apklausos dalyvių, o kitoje – kiek daugiau nei trečdalis. Politikos ekspertai pasakoja, kad įtakos skirtingiems rezultatams galėjo daryti netgi paros laikas, kuriuo dalyviai buvo apklausti.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.