lino linkevičiaus

Vos 50 kilometrų nuo Vilniaus stūksančios Astravo atominės elektrinės (AE) kaminai dar nepradėjo rūkti, bet jie jau ne vienerius metus kelia galvos skausmą Lietuvai. Protestais, raštais ir mitingais lietuviai nesugebėjo palaužti baltarusių valios statyti elektrinę, o ji juk kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir visam Lietuvos gerbūviui. Ekspertai sako, kad ši elektrinė – geopolitinio spaudimo priemonė, o pradėjusi veikti gali tapti ir šantažo priemone.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitas į Minską buvo savalaikis žingsnis. „Tai yra svarbus žingsnis, reikalingas žingsnis, kalbant apie mūsų valstybes, jeigu norime turėti šalia nepriklausomą valstybę, ir tai būtų Lietuvos ir Baltarusijos siena, o ne kitų valstybių siena“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Opoziciniai konservatoriai šaukia neeilinį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį dėl užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimo su Baltarusijos kolega Vladimiru Makėjumi Niujorke. Komiteto nariai Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis kelia klausimus, ar tinkamai atstovaujama Lietuvos nacionaliniams interesams dėl Astravo atominėje gaminamos elektrinės, pranešė frakcija.

Rugsėjo 9-12 dienomis užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kvietimu į Lietuvą atvyksta JAV Pensilvanijos valstijos gubernatorius Tomas Wolfas.   T. Wolfą Lietuvoje priims Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, vyks darbinė vakarienė su laikinai ministro pirmininko pareigas einančiu energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.   Užsienio reikalų viceministras D. Skusevičius su Pensilvanijos vadovu aptars transatlantinį bendradarbiavimą ir Lietuvos ekonominius ryšius su šia valstija.

  Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad nedarys dirbtinių kliūčių karjerą norintiems tęsti kadenciją baigiančios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams, kurie į jos komandą buvo deleguoti iš kitų institucijų.   „Jeigu mes pradėsime tuos žmones vertinti ir sieti su konkrečiu asmeniu, su kuriuo dirbo, ir tada bandyti daryti dirbtines kliūtis, tai tikrai to nebus“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.

Amerikoje, Čikagoje savaitgalį atidengtas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui toliau kursto ginčus. Dėl A. Ramanausko – Vanago ginčijasi ne tik Rusija su Lietuva. Istorija sudomino ir britų transliuotojus, BBC išleido publikaciją, kurioje „nacių medžiotojas“ žydų istorikas Efraimas Zuroffas aiškina, kad Ramanauskas-Vanagas ne Lietuvos didvyris, o kolaborantas, kuris prisidėjo prie žydų persekiojimo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į britų transliuotojus.

Lietuva šią savaitę įtraukė garsų Rusijos atlikėją Grigorijų Lepsą į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą dėl jo įtariamų ryšių su nusikalstamu pasauliu. Dainininkui pritaikytos sankcijos remiantis pernai įsigaliojusiu vadinamuoju Magnitskio įstatymu, leidžiančiu į „juodąjį sąrašą“ traukti asmenis, susijusius su korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.

Kremliaus propagandos ašies – Užsienio reikalų ministerijos – atstovė žiniasklaidai Marija Zacharova prabilo apie Lietuvą. Jai ypač nepatiko Lietuvos URM ministro Lino Linkevičiaus pasisakymai dėl Rusijos agresyvių išpuolių šalia okupuoto Krymo. Netrukus po pasaulį sukrėtusių įvykių šalia okupuoto Krymo sąsiaurio, Linas Linkevičius yra pareiškęs: „Ryžtingai smerkiame Rusijos panaudotą fizinį Kerčės sąsiaurio blokavimą ir ukrainiečių laivo taranvimą.

Lietuvos ir Rusijos pareigūnai sutarė trigubai padidinti keleivinių traukinių į Karaliaučių skaičių, kai čia vyks pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Šalys susitarė padidinti tranzitinių traukinių skaičių keturiais reisais per dieną, iš viso tai būtų iki 2,4 tūkst. keleivių daugiau nei paprastai. Šiuo metu per Lietuvą į Karaliaučių kursuoja po vieną arba du traukinius kasdien. „Esame gavę Rusijos prašymą, kad Lietuvos teritoriją čempionato metu kasdien kirstų papildomai po keturis traukinius.