lietuvos sąjūdis

Šeštadienį Vilniaus rotušėje vystančiame Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime organizacijos pirmininku perrinktas Vidmantas Žilius, BNS sakė Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus. „Išrinktas Vidmantas Žilius. (...) Buvo dar vienas kandidatas – Rytas Kupčinskas“, – BNS šeštadienį sakė A.Tučkus. Pasak jo, nuo 2013 metų birželio organizacijai vadovaujantis V.Žilius perrinktas už jį balsavus apie 60 procentų rinkėjų.

Dar nieko nežinote? Pasirodo, jau šį antradienį, gegužės 6 dieną, šalia Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos ir Seimo įvyks istorinis įvykis – mitingas „už valstybinę kalbą, tautą, Lietuvos valstybę ir jos nedalomumą“. Tiesa, reikėjo paplušėti, kol išsiaiškinau, kas yra tie kažkieno naikinamos (juk taip reikėtų suprasti?) mūsų kalbos, kažkokiu būdu skriaudžiamos mūsų tautos ir išparceliavimui neva paruoštos Lietuvos valstybės gynėjai, nes ilgai negalėjau surasti jokio skelbimo net labiausiai ultr...

Prabėgo lygiai 25-eri metai, kai 1987-ųjų rugpjūčio 23 d. susirinkus į mitingą pirmąjį kartą buvo viešai paminėtos Molotovo–Ribentropo pakto metinės. Tuomet, nepaisydami sovietinės administracijos draudimų, laisvės ištroškę žmonės rinkosi prie paminklo Adomui Mickevičiui. Žmonių susirinkimas buvo didelis. Pamenu tokį epizodą: viena moteris kalbėdama pasakė, kad „tikėkite jau greit ateina laisvė ir nepriklausomybė, tironas palieka Lietuvą“. Gerai įsiminiau tuos žodžius.

Lietuvos Sąjūdis kuria Kedytės ir Naruševičiūtės draugiško stebėjimo grupę. Lietuvos Sąjūdžio tarybos posėdyje, vykusiame gegužės 25 d., vienbalsiai nutarta sudaryti Kedytės ir Naruševičiūtės draugiško stebėjimo grupę. Grupės tikslas: kaupti žinias ir dalintis jomis su visuomene apie dviejų mergaičių, galimai nukentėjusių nuo pedofilijos nusikaltėlių, tolesnį gyvenimą, jų dvasinį ir fizinį būvį; tuo būdu netiesiogiai ir saugoti nuo užmaršties ir išnykimo.

Antanas Kadžionis gimė 1946 m. lapkričio 27 d. (dokumentuose įrašyta 1947 m. liepos 10 d.), Anykščių rajone, Piktagalio kaime, valstiečių šeimoje. 1948 m. jų šeima buvo ištremta į Sibirą, Krasnojarsko kraštą, Mamsko rajoną. Iš viso buvo ištremti 7 žmonės. Senelė Petronėlė, tetos Bronė, Petronėlė, Palmira, mama Kazė, dėdė Kazys ir mažasis Antaniukas. Ten jis lankė pradinę mokyklą.

Laisvę gerbiantys Nepriklausomos Lietuvos piliečiai, ypač Vilniaus miesto Užupio bendruomenė, štai jau porą metų siekia, kad Vilniaus Malūnų gatvėje esančiam skverui būtų suteiktas „Tibeto“ vardas. Jie su pasididžiavimu pabrėžia, kad Dalai Lama buvo pirmasis pripažinęs Lietuvos Nepriklausomybę, yra lankęsis Vilniaus Užupio rajone, kur jam buvo suteiktas „Užupio garbės piliečio“ vardas.

Rugpjūčio 23-ioji bus vadinama nebe Juodojo kaspino diena, o Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Tą dieną Lietuvos valstybės vėliavos bus iškeliamos be gedulo ženklo. Valstybės vėliavos su gedulo ženklu kaip ir iki šiol bus keliamos šiomis atmintinomis dienomis: birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną, birželio 15-ąją - okupacijos ir genocido dieną ir rugsėjo 23-iąją - Lietuvos žydų genocido dieną.

Valdančioji Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partija prezidento rinkimuose parems nepartinės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą. Už tokį sprendimą šeštadienį balsavo 88 prieš 9, susilaikė 19 partijos tarybos nariai.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys europarlamentaras Vytautas Landsbergis savo laiške ragina partiečius prezidento rinkimuose remti eurokomisarės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą. „Nemaža partijos padalinių, taip pat Lietuvos Sąjūdis, iškėlė mano kandidatūrą prezidento rinkimams.