lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.
LB: dalis elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sutarčių neatitinka reikalavimų
Lietuvos bankas (LB), išnagrinėjęs 55-ių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų mokėjimo paslaugų sutartis su gyventojais, nustatė, kad jos tik iš dalies atitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimus.
Daugiausia neatitikimų nustatyta sutarčių nuostatose, susijusiose su įstaigų atsakomybe už neautorizuotas mokėjimo operacijas, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas.
„Mokėjimo paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad sutartys atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus.
Ekspertės: sušvelninus taisykles, sutuoktiniai lengviau skolinsis asmeniniam vartojimui
Lietuvos bankui (LB) sušvelninus ribojimus, anksčiau taikytus sutuoktiniams skolinantis asmeniniam vartojimui, tiek centrinio, tiek komercinio bankų atstovės sako, jog gyventojai dėl to galės greičiau ir lengviau gauti vartojimo paskolas nedalyvaujant sutuoktiniui.
„Asmuo galės gauti didesnes paskolas.
To dar nebuvo: pernai kredito unijos uždirbo uždirbo 18 mln. eurų pelno
2023 metais kredito unijos Lietuvoje gavo 18 mln. eurų pelno. Tai, kaip skelbia Lietuvos bankas, yra daugiausia per sektoriaus istoriją ir beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais, kai pelnas siekė 9,8 mln. eurų.
Didžiausią įtaką sektoriaus finansiniam rezultatui darė toliau sparčiai augęs kreditavimas ir padidėjusios paskolų palūkanų normos. Pelningai dirbusios 57 kredito unijos uždirbo 18,1 mln. eurų pelno, o 2 kredito unijos patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį.
Atsisakius smulkių centų kaskart mokėsite daugiau: nepamirškite šito veiksmo
Kiek daugiau nei po metų atsiskaitydami parduotuvėje grąža smulkiomis 1 ir 2 centų monetomis nebus mokama. Bendras pirkinių krepšelis bus apvalinamas, o ar pirkėjai permokės ar prekybininkai jiems turės sumokėti daugiau, priklausys ir nuo to, kaip seksis mintyse atlikti paprastus aritmetikos veiksmus.
Kovo pabaigoje Seimas priėmė įstatymus, pagal kuriuos nuo 2025 m. gegužės 1-osios galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama.
Lietuvos bankas į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų
Lietuvos bankas iš savo 2023 metų pelno į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų.
Sprendimą dėl pelno paskirstymo priėmė Lietuvos banko valdyba, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu.
Lietuvos banko valdybos patvirtintame 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nurodoma, kad 2023 m. Lietuvos banko pelnas iš viso sudarė 23,64 mln. eurų.
Galės pasiskolinti daugiau pinigų: sutuoktiniams – tokie patys reikalavimai, kaip vienišiams
Lietuvos bankas panaikino reikalavimą, dėl kurio sutuoktiniai galėjo skolintis mažiau nei po vieną gyvenantys kredito įstaigų klientai.
Kaip primenama pranešime žiniasklaidai, klientams, kurie susituokę ir kreipiasi asmeninei vartojimo paskolai, buvo taikomas reikalavimas turėti daugiausiai 20 proc. siekiantį įsiskolinimo ir pajamų santykį.
Nuo balandžio pradžios šis santykis susituokusiems asmenims galės siekti 40 proc.
Karo Lietuvoje atveju nuostolių nekompensuotų, net jeigu apsidraustumėte – paaiškino, kodėl
Trečius metus besitęsianti Kremliaus režimo agresija prieš Ukrainą, Kaliningrado ir Baltarusijos kaimynystė ne vieną lietuvį privertė pagalvoti: o kas būtų blogiausiu atveju, jei karas ateitų ir pas mus?
Pasirodo, nei jei būtų atsargūs ir iš anksto apsidraustų turtą nuo sunaikinimo, karo atveju jiems patirtos žalos draudimas neatlygintų. O jeigu, pvz., būtų sunaikintas už paskolą paimtas turtas, tai grąžinti paskolą vis tiek reikėtų.
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Beveik tris ketvirtadalius šios sumos jie investavo į finansinį turtą, penktadalį – į kitą turtą.
Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iššūkis – būsimus pokyčius paaiškinti gyventojams.
Anot jos, asociacija su Lietuvos banku (LB) yra sutarusi, kad Seimui priėmus pakeitimus, jis imtųsi visuomenės informavimo kampanijos.
REKLAMA
REKLAMA