licėjus

Rusijoje kilo skandalas, kai vaikai paskutinio skambučio proga nusprendė surengti LGBT pasirodymą. Šis šokis taip nepatiko Sverdlovsko srities Rusijoje švietimo ir jaunimo politikos ministrui Jurijui Biktuganovui, jog šis viešai pareiškė, kad po tokio pasirodymo turėtų būti atleista ir mokyklos direktorė.  „Moksleivių pasirodymo sukeltas rezonansas yra suprantamas.

Homoseksualų teisės ir jų diskriminacija Lietuvoje – vis dar jautrus klausimas. Socialinių tinklų komentarų skiltyse dažnai kyla nesutarimų dėl LGBT bendruomenę liečiančių klausimų. Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius vis dalijasi nuotraukomis ar kitokiomis akimirkomis, kuomet LGBT bendruomenės pusėn skrieja diskriminacinio pobūdžio komentarai. Ne išimtis ir šį kartą T. V. Raskevičiaus pasidalintas įrašas.

Nuo rugsėjo mokykloms grįžtant prie įprastinio kontaktinio ugdymo, siekiant sumažinti koronaviruso riziką, Vilniaus licėjaus moksleiviai bus tikrinami temperatūros jutikliu. Kaip pranešė bendrovių „Telia“ ir „Altas IT“ atstovai, licėjus kol kas – vienintelė įstaiga, prieš naujuosius mokslo metus įsidiegusi bekontakčius temperatūros matavimo jutiklius. „Norime, kad mokiniams ir darbuotojams licėjuje būtų užtikrintos visapusiškai geros darbo sąlygos.

Nors nuo rugsėjo 2-osios visose mokyklose šurmuliuoja moksleiviai ir mokytojai, vis dėlto Vilniaus licėjuje, atrodo, laikas sustojęs. Vietoje smalsaus jaunimo čia sukiojasi dešimtys statybininkų, kurie užsiima licėjaus remonto darbais. Pasikalbėti su ilgamečiu licėjaus direktoriumi, kuris prestižinei mokymosi įstaigai vadovauja nuo 1994-ųjų metų, susitinkame pačiame licėjuje.

Sostinėje esančiame Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje užfiksuotas neįprastas triukšmas. Ašaros, juokas ir nesuvaidintos emocijos liejosi laisvai. Ne, šiame licėjuje nebuvo skriaudžiami mokiniai - čia buvo siekiama pagerinti beveik du dešimtmečius gyvuojantį rekordą. Licėjuje vyksta bekompromisė kova. 7-erių – 10-ies metų mokiniai varžosi keturiose kategorijose: pirmokų, antrokų, trečiokų ir ketvirtokų. Tiesa, pralaimėjusių čia nėra, nors emocijų ir netrūksta.

Pirmą kartą šiandien į mokyklos suolą sėdasi 30 tūkst. vaikų. Mažylių svajonės ir lūkesčiai apie būsimus metus mokykloje patys įvairiausi. Vyresnieji, jau paragavę karčių mokslo šaknų, pasakoja, ką norėtų keisti mokyklose. Tėvai turi savo priekaištų švietimo sistemai. Visgi ekspertai dabartinę padėtį mala į miltus: ugdymo kokybė ir pedagogų kvalifikacija kasasi į neregėtas žemumas. Švietimo ir mokslo ministrė atkerta, kad tai ne jos vienos atsakomybė, ir randa kuo pasidžiaugti.

Baigę mokyklas abiturientai strimgalviais nebesiveržia studijuoti užsienyje, jie renkasi studijas Lietuvoje. Studijuoti tėvynėje pasilieka ir dauguma „šimtukais“ egzaminus išlaikiusių jaunuolių. Išvykstančiųjų mažėja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, kalbėdamas apie abiturientų siekį studijuoti aukštosiose mokyklose, taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais mokinių, išvykstančių mokytis į užsienį, skaičius mažėja.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį Punske dalyvavo Kovo 11-osios lietuvių licėjaus 60-ųjų veiklos metinių šventėje. „Tai yra ypatingas įvykis, manau, ne tik Lenkijos lietuviams, bet ir Lietuvos istorijai (...) Licėjus yra tapęs kultūros židiniu, tradicijų puoselėtoju“, - BNS sakė L.Linkevičius.

Kai pradėjome demokratizuoti mokyklą, ją modernizuoti ir ieškoti, kaip ją padaryti patrauklią mokiniui, prasidėjo labai keisti dalykai, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius.   „Ugdymas įgavo daugiau vadybinį procesą, bet ne orientuotą į konkretų rezultatą. Natūralu, kad tie rezultatai nėra geri. <...> Dabar nebeturime valios pasakyti, ieškome, kaip padaryti mokiniams linksmiau ir patraukliau.