latvijos vyriausybės

Bendradarbiavimas kuriant vieningą, skaidrią ir atvirą trijų Baltijos šalių elektros energijos rinką, kuri atneš apčiuopiamos naudos elektros energijos vartotojams ir gamintojams visose Baltijos šalyse, turi tapti platesnio ekonominio, finansinio ir politinio bendradarbiavimo bei tolesnio trijų šalių integravimosi į vieningą ekonominį regioną akstinu, teigia Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius.

Iš Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus kolegos iš Latvijos ir Estijos išgirdo patikinimą, kad Lietuva naują atominę statys, nors prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai tuo suabejojo, praneša LNK „Žinios“. Pasak premjero, dabartiniais konsultantų skaičiavimais, nauja elektrinė yra reikalinga, ją apsimoką statyti ir dėl to nėra jokių abejonių.

Pabrėžę, kad visos trys Baltijos valstybės išgyvena sunkų laikotarpį ir patiria panašių problemų, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Latvijos Seimo bei Vyriausybės vadovai akcentavo būtinybę stiprinti dvišalį ir regioninį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą bei efektyvesnį užsienio politikos koordinavimą ES lygmeniu. Penktadienį, tęsdama darbo vizitą Latvijoje, Prezidentė D. Grybauskaitė Rygoje susitiko su Parlamento Pirmininku Gundaru Daudze ir Ministru Pirmininku Valdžiu Dombrovskiu.

Lietuva, Latvija ir Švedija kartu galės įgyvendinti elektros jungties per Baltijos jūrą projektą. Šiai jungčiai Europos Sąjunga skiria 600 milijonų litų. Tačiau projektas pajudės iš vietos tik tada, jei Švedija ir ES bus tikros, kad Baltijos šalys sėkmingai susitarė dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo.

Kovo 6 d. 14 val. Trakų istorijos muziejuje bus atidaroma Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) paroda „Lietuvos husarai“. Paroda veiks iki gegužės 17 d.   Parodoje bus eksponuojama apie 70 VDKM muziejinių vertybių. Didžioji dalis eksponatų priskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiui, kiti atskleidžia XIX–XX a. Lietuvos husarų istoriją.   Parodoje bus pristatomi XVII–XVIII a. husarų puolamosios ir apsauginės ginkluotės elementai, kurių didžiąją dalį sudaro šarvai.

Pradedantis dirbti Vilniaus tarptautinio oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila – optimistas, nors jo vadovaujama įmonė klimpsta blogos vadybos pelkėje, kuri, regis, sukurta tyčia. T. Vaišvila sako, kad Vilniaus tarptautinis oro uostas (VTOU) pajėgus kautis su konkurentais regione. Bėda, kad retėja skrydžių grafikas, o pirmtakai paliko korupcijos ir neūkiškumo pelkių. Laukia daug darbų T. Vaišvila „Balsas.

Palangos oro uostas pradėjo vykdyti Vakarų Lietuvos verslininkų apklausą, kurios rezultatai galbūt suvilios Vokietijos aviakompaniją atidaryti reisą Palanga-Hamburgas. Vakar Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių narys yra ir Palangos orouostas, verslininkams išplatino anketą, kuria siekiama išsiaiškinti, ar egzistuoja poreikis atnaujinti reisus į Hamburgą.

Lietuvos ir Latvijos oro bendrovių kova tęsiasi - šįkart „airBaltic“ vėl sulaukė paramos iš Latvijos Vyriausybės, kuriai priklauso kontrolinis 52,6 proc.

Lietuvos vadovams raginant, kad Lietuvos ir Švedijos elektros tiltas būtų pradėtas tiesti jau nedelsiant, Latvijos premjeras nežada atsiimti savo pasiūlymų ir iš dviejų Baltijos šalių išrinkti vieną siūlo Europos Komisijai, tvirtindamas, kad tą galima padaryti ir kitų metų antroje pusėje, rašo „Respublika“. Elektros jungčių Baltijos regione svarbą pažymėjo ir trečiadienį bei ketvirtadienį posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) šalių prezidentai bei premjerai.