larsas christensenas

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Visgi situacijos Europoje blogėjimas, ypač Lenkijos ir Vokietijos ekonomikų lėtėjimas, gali turėti didelę įtaką 2012 metais – Lietuvos ekonomika atsigaus lėčiau. Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2007–2008 metų, kai stebėjome ekonomikos perkaitimą. Todėl galvodami apie 2012 metus nenumatome ekonomikos „sprogimo“. Šiuo metu situaciją labiau veikia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai.

Ekonomikos padangė vėl niaukiasi? Per Europą ir JAV vilnijanti skolų krizė bet kurią minutę gali nublokšti pasaulį dvejais metais atgal – į blogiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų. Pasaulis artinasi prie naujos krizės slenksčio. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio valstybių ekonomikos augimo, baiminasi, kad pagrindines rinkas ištiks recesija. Rinkose – uraganas Praėjusią savaitę vėl drebėjo pagrindinių akcijų rinkų pamatai.

Pastarąją Lietuvos krizę ir būsto kainų sprogimą dar 2007-aisiais teisingai išpranašavęs „Danske“ banko ekonomistas Larsas Christensenas į Lietuvos ateitį dabar jau žvelgia kur kas optimistiškiau, rašo „Lietuvos rytas“. L.Christensenas yra įsitikinęs, kad euras lito artimiausiais metais Lietuvoje nepakeis, mat krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.

Banko „Danske Bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas teigė, kad pasaulyje šiuo metu ne skolų krizė, o pinigų politikos žlugimas. Be to, jis juokavo, jog nepavydi finansų ministrei Ingridai Šimonytei, mat Lietuvos likimas – Europos rankose. „Nemanau, kad Europoje šiuo metu yra skolų krizė ar finansų krizė pasaulyje. Aš manau, kad turime rimtą pinigų politikos nesėkmę.

Regis, Baltijos valstybėms teks patirti dar vieną sukrėtimą. Į žiniasklaidą nutekėjo informacija, kad Švedija rengiasi ekonominei bei politinei Latvijos katastrofai. Praėjusį mėnesį didžiausiai valdančiosios Latvijos koalicijos narei Liaudies partijai nubalsavus prieš griežtas ekonomines priemones, Latvija neįvykdė "drakoniško" išlaidų karpymo plano, kuris turėjo užtikrinti, kad šalis gaus 7,5 mlrd. eurų injekciją iš Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Švedijos.

Buvo metas, kai Švedijos bankai varžėsi tarpusavyje dėl privilegijos dalyvauti trijų Baltijos valstybių „ekonominiame stebukle“. Dabar Stokholmas kenčia nuo prisiimtų įsipareigojimų, tačiau tvirtina Lietuvos, Latvijos ir Estijos bėdoje nepaliksiąs. Staigus ūkio nuosmukis Baltijos šalyse kelia rimtą grėsmę Švedijos ekonomikai. Lengva ranka bankų dalytos paskolos virto sunkiai pakeliama našta.

Talinas, Ryga, Vilnius... O ne, tai ne Baltijos kelias, beveik prieš 20 metų gyvąja grandine sujungęs tris į nepriklausomybę žengusias valstybes. Tuomet tai buvo galingas jų vienybės ir laisvės siekių simbolis. Dabar, ko gero, ta vienybė pasireiškia tik smurto veiksmais, kurie nuošė per tris regiono šalis ir turi bendrų bruožų. 2007-ųjų pavasarį Estijos valdžia iš Talino centro pašalino paminklą Antrajame pasauliniame kare žuvusiems raudonarmiečiams – Bronzinį karį.

„Rusija planuoja peržiūrėti savo prekybinius santykius su penkiomis valstybėmis, įskaitant ir JAV“, – pareiškė Rusijos delegacijos derybose su PPO vadovas Maksimas Medvedkovas. „Danske Bank“ analitikų manymu, tai rimtas signalas, verčiantis sunerimti. „Danske Bank“ analitikai Larsas Christensenas ir Larsas Rasmussenas trečiadienį paskelbtoje prezentacijoje skelbia apie grėsmes, kurios netolimoje ateityje laukia daugelio valstybių, o taip pat ir Lietuvos.