laimutis budrys

Antradienį Kėdainių rajone gyvenantys stumbrai ne juokais įbaugino vairuotojus, mat vaikštinėjo visai šalia magistralinio kelio. Negana to, stumbrų banda dar tą pačią dieną kirto ir geležinkelio bėgius, teko stoti šilumvežiui. Specialistai sako, kad stumbrų migracija yra žmonėms labai pavojingas procesas.

Prasidėjus šiltajam sezonui neišvengiamai susiduriame su uodų bei kitų kraujasiurbių vabzdžių antplūdžiu. Jie bunda kaip tik šiuo metu, o gausiausias bus jau netrukus. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Bernotienės teigimu, uodai bunda balandį – gegužės mėnesį.

Į raudonąją knygą įrašytų žinduolių – stumbrų – populiacija mūsų šalyje sparčiai didėja. Jų bandos niokoja Kėdainių ir Panevėžio rajonų žemdirbių pasėlius, nuostoliai kasmet auga. Prieš metus Kėdainių rajone stumbrų padaryti nuostoliai siekė daugiau nei 67 tūkst. eurų, o praėjusiais metais – daugiau nei 158 tūkst. eurų. Panevėžio rajono ūkininkai 2016 metais patyrė daugiau nei 74 tūkst. eurų, praėjusiais metais (negalutiniais duomenimis) – daugiau nei 101 tūkst. eurų nuostolių.

2017-ieji buvo itin reikšmingi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pristatė projektą, pagal kurį dalis laisvėje gyvenančių stumbrų bus perkelti į laikinus aptvarus, o vėliau išleisti į laisvę. Praėję metai buvo reikšmingi ir tuo, kad pirmą kartą nuo lapkričio pradėta nuolatinė jų stebėsena ir registravimas. Visgi, tiek dėl vieno aspekto, tiek dėl kito netyla aršios visuomenės diskusijos.

Stumbrus iš vidurio Lietuvos numatoma perkelti į Dzūkiją, rašo „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, tai, kad iš vieno Rusijos rezervato į Lietuvą 1969-aisiais atvežta stumbrų porelė buvo apgyvendinta pačiame Lietuvos viduryje, netoli Krekenavos plytinčiame Pašilių miške, dabar įvardijama kaip klaida. Bandant ją ištaisyti, Panevėžio ir Kėdainių krašto ūkininkų laukus trypiančius stumbrus siekiama perkelti į miškingąją Dzūkiją.

Vasara – ne tik malonumų metas. Šiltuoju sezonu susiduriame su įvairių vabzdžių, uodų vakarėliais namuose ir gamtoje, kai jie kanda, dūzgia ir neleidžia jums miegoti. Bet ar žinote, kad uodų kiekis smarkiai išauga po vieno reiškinio, kuris beje, dabar ir vyksta. Uodai puola po lietaus Pagal, gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Rasą Bernotienę, uodų padaugėja vasaros pradžioje ir po didelio lietaus.

Neįprastai šilta žiema ne tik iš miego budina miško gyvūnus, bet ir žada didesnį afrikinio kiaulių maro pavojų. Jau vasarį drastiškai atšilus orams šernų patelės atsives daugiau, ir stipresnių jauniklių. Nors pernai medžiotojai šernų populiaciją sumažino keliasdešimčia tūkstančių, šiemet jų laukia gerokai didesnė knyslių armija. Šiluma jaukia ir kitų gyvūnų - barsukų, pelių, lapių ir kitų gyvenimą. Išsiruošę į iškylą miške nenustebkite sutikę šiuos girių gyventojus.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Sparčiai gausėjanti bebrų populiacija „kraustosi“ gyventi į karklais apaugusius melioracijos griovius. Čia jų saugumu pasirūpino biurokratai, neleidžiantys valyti daugybę upėms prilygintų griovių.  Ūkininkai ir savivaldybių melioracijos specialistai žeria priekaištus medžiotojams, kad šie nepakankamai reguliuoja bebrų populiaciją. Medžiotojai atsikerta, kad bebrai karaliauja tik apleistuose, medžiais ir krūmais apaugusiuose grioviuose.

Poilsiautojų pamėgtas ir tarp dvidešimties geriausių pasaulio paplūdimių įrašytas, bet pastaraisiais metais audrų negailestingai niokotas centrinis Palangos paplūdimys šiemet dosniai pamaitintas smėliu ir apsaugotas nuo jį alinusios bangų mūšos. 12 hektarų – tiek per metus išsiplėtė iki šiol apie 5 tūkst. poilsiautojų per dieną galėjęs sutalpinti vienas populiariausių Lietuvos pakrantėje esančių paplūdimių. Nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio išpylus apie 424 tūkst.