kurtumas

Aras Pralgauskas su žmona susipažino gražiausios šventės – Kalėdų – išvakarėse. Tačiau atšventus vestuves, gyvenimą netikėtai sudrebino darbe patirta trauma, o aplankius tėvystės stebuklui viskas apsivertė aukštyn kojomis – pirmasis sūnus gimė kurčias, vėliau jam diagnozuotas autizmas, o antrasis sūnus taip pat gimė kurčias.

Nuo kovo 9 dienos visos tiesiogiai per televiziją transliuojamos oficialios kovai su koronaviruso pandemija skirtos spaudos konferencijos verčiamos į gestų kalbą. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Kęstutis Vaišnora džiaugiasi, kad aukščiausios šalies institucijos labai greitai reagavo į LKD prašymą užtikrinti kurčiųjų bendruomenės poreikį visuomenei svarbią operatyvią informaciją gauti jai suprantama kalba.

Širvintų meno mokykloje dirbantis Valdas Povilaitis moko vaikus groti violončele. Pedagogui teko dirbti ir su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, be to, tarp dabartinių jo mokinių – Dauno sindromą turinti klaipėdiškė. „Niekada nedrįstu sakyti „žmogus su negalia“. Niekas nežino, kokios galios jame slypi. Jas atrasti yra didžiulis džiaugsmas ir malonumas“, – pabrėžia visą širdį savo darbui atiduodantis pedagogas.  V. Povilaitis pedagoginį darbą dirba jau vienuolika metų.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija, į kurią pasidalyti patirtimi atvyko svečių iš Suomijos ir Nyderlandų. Dauguma konferencijoje gvildentų problemų, akivaizdu, turi nemenką „stažą“, vienų sprendimai pasistūmėję daugiau, kitų – nuolat stringa. Tačiau kurčiųjų bendruomenė, sprendžiant iš kalbų, nė neketina pasiduoti ir stengiasi kurti gerovę visiems. Aptarti ir du iki šiol palyginti mažai viešai diskutuoti klausimai.

Pasakų knygą turbūt rastume kiekvienuose namuose – nė vienas neužaugome be šių vedlių į stebuklų pasaulį. Vienos mamos ar močiutės jas sekė iš atminties, kitos – versdamos spalvingais paveikslėliais išmargintų knygų lapus. Deja, ne visi mažyliai, klausydamiesi artimo žmogaus balso, gali keliauti po užburtas karalystes, kartu su pasakų herojais nugalėti slibinus, išmokti atskirti gėrį nuo blogio, suprasti, kaip svarbu priglausti niekam nereikalingą katytę. Tai – negirdintys vaikai.

Kartą per metus kurtieji išsiruošia į kelionę. Nebaugina jų nei atstumai, nei nuovargis, juos skubina ypatinga galimybė – apkabinti negalios bičiulius, iš širdies pabendrauti ir pasidžiaugti per metus subrandintais kūrybos vaisiais. Juos masina Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) meno šventė – seniausias ir tvirčiausias tradicijas turintis kurčiųjų bendruomenės renginys. Jo ištakos siekia 1957 m., kai į draugijų saviveiklos apžiūrą Vilniuje susirinko trijų Baltijos šalių kurtieji.

Štai jau pustrečių metų dvi suinteresuotos žinybos laužo galvas, kaip prisikalbinti bendradarbiauti trečiąją. Pagal įstatymo raidę pastaroji turi teisę atsisakyti, bet pagal protingumo kriterijų tai – nesuprantama. Naujagimių rega Lietuvoje tikrinama nuo sovietinių laikų. Visuotinė klausos patikra taikoma tik nuo 2014 m. Pašnekovai neslepia: jei ne atkaklios tėvų pastangos, valdžios malonės būtų tekę laukti dar.

Pardavėju dirbantį 38 metų Mindaugą Stankų pirkėjai taip myli, kad specialiai renkasi būtent tą kasą, kurioje jis tuo metu dirba, net jei ten jau susidariusi eilė. Kartais Mindaugas iš pirkėjų sulaukia ir mielų dovanėlių arba komplimentų, kuriuos jie išsako gana netikėtu būdu – užrašo ranka kitoje kasos kvito pusėje ir paduoda atsisveikindami.

Kauno klinikų medikai dėl antibiotikų kurčiai likusiai vos kelių mėnesių mažylei grąžino klausą. Chirurgams mikronų tikslumu teko operuoti per anksti gimusios ir labai smulkutės mergaitės ausis. Ant rankų sūpuojanti savo pirmagimę, Viktorija su siaubu prisimena tą akimirką, kai iš medikų išgirdo ypač niūrias prognozes savo dukrai. Gimusi per anksti mergytė kurį laiką leido inkubatoriuje, vėliau persirgo dar ir meningitu. O po to medikai pastebėjo, kad mažylė visiškai nieko negirdi.