kurjeriai

Kaskart naujų būdų nesąžiningai pasipelnyti surandantys sukčiai nesnaudžia ir pastaruoju metu vis dažniau taikosi į siuntų pristatymo sektorių. Logistikos bendrovės „Itella Logistics“ komercijos ir pardavimų direktoriaus Baltijos šalims Gedimino Mickaus teigimu, pinigus ar asmens duomenis išvilioti iš siuntų laukiančiųjų sukčiai bando įvairiai, tad žmonėms svarbu būti itin atidiems.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugybė gyventojų dirba  įvairioms skaitmeninėms platformoms. Tarp tokių darbuotojų yra ir maisto išvežiotojai. Iki šiol jiems nebuvo garantuojama minimalioji mėnesinė alga (MMA), socialinis draudimas ir kitos garantijos. Maisto išvežiotojai Lietuvoje dirba su individualia veikla, todėl neturi įprastų socialinių garantijų, pastovaus uždarbio ir jiems nėra užtikrinama MMA.

Liepos 10–12 d. dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniaus Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio ir kitose miesto prieigose bus leidžiama judėti tik pėsčiomis. Tai reiškia, kad apribojus eismą aktyviuose miesto taškuose, pavežėjai ir maisto kurjeriai turės persiplanuoti darbus.

Vis daugiau gyventojų įvairias prekes užsisako internetu, o klientams jas pristato vairuotojai. Siuntų išvežiotojams per dieną tenka nuvažiuoti vidutiniškai 70, kartais net 300 kilometrų. Tad kiek jie dirba ir kiek gali uždirbti už šį jokio išsilavinimo, regis, nereikalaujantį darbą? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siuntų surinkinėjimas ir išvežiojimas yra monotoniškas darbas.

Nuo balandžio 12-osios Estijos sostinėje naudojantis „Wolt“ programėle 24 valandas per parą bus galima užsisakyti paruoštų patiekalų, maisto produktų ir kitų mažmeninės prekybos prekių. Be Talino, visą parą veikiančia platforma bus galima naudotis ir Rygoje bei Vilniuje. „Wolt Baltic“ vadovės Liis Ristal žodžiais, toks paslaugos išplėtimas visiškai logiškas, juolab kad vartojimas visą parą yra bendra tendencija, kuri kasmet tik stiprėja.

Lietuvos kurjerio paslaugų startuolis „Ziticity“ pranešė stabdantis veiklą. Kaip teigiama įmonės interneto puslapyje paskelbtame pranešime, sprendimas uždaryti startuolį priimtas dėl nepalankios verslo aplinkos.  „Nepaisant ankstesnio augimo, šių metų verslo aplinka mums nėra palanki. Kokybiškoms logistikos paslaugoms reikia infrastruktūros – sandėlių, specialios įrangos, automobilių, didelės kurjerių komandos.

Vis didesnes kainas gyventojai pastebi ne tik degalinėse, parduotuvėse ar sąskaitose už šilumą ar elektrą. Daugiau tenka mokėti ir užsisakant maistą į namus. Šias paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad padidėjo tiek pristatymo kaina, tiek minimali suma, kurią reikia išleisti, norint pavalgyti neišeinant iš namų. Populiariose maisto pristatymo platformose minimali užsakymo suma padidėjo iki 12–15 proc., o maksimali pristatymo įkainis – net iki 20 proc.

Gyventojai vis dažniau įvairias prekes įsigyja elektroninėse parduotuvėse, kai kurie jose jau perka ir kalėdines dovanas. Tačiau elektroninė prekyba išaugusi tiek, kad siuntos jau nebetelpa į paštomatus. Specialistai įspėja: jeigu laiku norite patys gauti užsakytas prekes arba kad siunčiamos siuntos neužtruktų, turite paskubėti.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai, vis daugiau gyventojų maisto produktus perka ne patys gyvai, o užsisako internetu. Prekių pristatymo paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad šis verslas klesti.