korepetitorius

Korepetitoriavimo populiarumas Lietuvoje ir toliau išlieka aukštas – tai liudija Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) nurodomi duomenys. Kiek uždirba individualias mokymo paslaugas teikiantys specialistai ir ar įmanoma pasiekti aukštų rezultatų neperkant papildomų mokymo paslaugų, paaiškina lietuvių kalbos, chemijos ir matematikos korepetitoriai.

Korepetitorių verslas veda iš proto kai kurių mokyklų vadovus. Jie piktinasi, kad lankydami papildomus užsiėmimus, kai kurie mokiniai spjauna į pamokas mokykloje. Ne gana to, labai dažnai tėvų pinigai, skirti korepetitoriams, būna išleidžiami vėjais – nes samdomi nekvalifikuoti specialistai, neturintys teisės verstis šia veikla. Tiesa, kai kurie mokiniai sako, be papildomų užsiėmimų šiuolaikinėje mokykloje ko nors išmokti neįmanoma.

 Prasidėję mokslo metai netruks papildyti korepetitorių kišenes. Konsultacijos nepigios ir tėvams kainuoja ne vieną dešimtį eurų. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė sako, kad korepetitoriai populiarūs, nes tai savotiška mada. Maža to, ne visi mokytojai papildomai uždarbiauja pagal įstatymus. Mokyti gali tik tie, kurie įregistravę individualią veiklą arba turi verslo liudijimą. Vieša paslaptis, kad daug korepetitorių to nedaro.

Bene kiekvienas naujai Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjęs vadovauti politikas siekia didinti švietimui skirtą nacionalinio biudžeto dalį. Vis dėlto korepetitorių paslaugoms abiturientų tėvų išleidžiamos lėšos kasmet didėja. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos moksleivių parlamento atliktos apklausos duomenimis, kiekvienas abiturientas valstybiniams brandos egzaminams vidutiniškai ruošiasi 1 164,5 valandos.

Tarp moks­lei­vių ir mo­ky­to­jų spar­čiai plin­ta pe­da­go­gų-ko­re­pe­ti­to­rių ma­da. „Šiau­lių kraš­to“ kal­bin­ti vie­nuo­lik­to­kai pa­sa­ko­jo, kad jų kla­sė­je pu­sė moks­lei­vių as­me­niš­kai sam­do­si mo­ky­to­jus. Vie­na mo­ki­nė tam iš­lei­džia iki 130 li­tų per sa­vai­tę. Mo­ky­to­jai tvir­ti­na, kad jų tiks­las – ne už­dirb­ti, bet iš­mo­ky­ti. Vie­nuo­lik­to­kams mo­ky­to­jų neuž­ten­ka „Ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja nau­ją te­mą iš­py­lė kaip žir­nius.

Ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me Ta­ry­bos po­sė­dy­je nu­spręs­ta Jo­niš­kio ra­jo­ne įtei­sin­ti pedagogų–korepetitorių pa­slau­gas. Jie nuo šiol ga­lės le­ga­liai vai­kus mo­ky­ti pa­pil­do­mai ne­tu­rė­da­mi vers­lo liu­di­ji­mo, jei mo­kyk­lo­se su­si­da­rys pa­kan­ka­mos mo­ki­nių gru­pės.

Švietimo ir mokslo ministerija neseniai pristatė tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1042 vyresniųjų klasių moksleiviai. Be klausimų apie studijų planus užsienyje ir Lietuvoje, finansavimą, rotacijos dažnumą būsimieji studentai taip pat buvo klausiami apie korepetitorių paslaugų poreikį ir priežastis, kurios jiems trukdo tinkamai išnaudoti pamokų laiką.

Apie mokslo šaknų kartumą ir labai ilgai nokstančius vaisius liaudis yra sukūrusi ne vieną lakonišką posakį, o dažnas studentas ar mokinys suka galvą, ką daryti, kad dar nokdami šie vaisiai neimtų pūti? Čia į pagalbą skuba korepetitoriai, kurių verslą sunkmetis pakoregavo neišvengiamai: sumažėjus tėvų pajamoms daliai šeimų tapo per brangu leisti vaikus į papildomas užsienio kalbų, matematikos ar chemijos pamokas.